Tačiau šią savaitę su vizitu Lietuvoje lankęsis Danijos princas Frederikas nekankina savęs vaidindamas tipišką karalių.
Maratonų bėgikas, kuris prisidengęs Frederiko Henrikseno vardu mokėsi Harvardo universitete ir magistro darbą rašė apie Baltijos šalių užsienio politiką.
Kadaise princas Frederikas pasakė: „Noriu būti geras savo šalies ambasadorius. Tačiau nesirengiu užsidaryti pilyje. Aš būsiu savimi. Būsiu žmogus.” Ir savo žodžio laikosi sąžiningai laužydamas protokolo reikalavimus. Būsimą princesę sutiko Sidnėjaus alaus bare, o lankydamasis Vilniuje ne tik griebė „Švyturio” taurę dar neišėjus fotografams, bet ir vakare slapta išsmuko į miestą alaus.
Teisybės dėlei pripažinsime, kad jis turi ir pasakų princams būdingų savybių. Pirmiausia kaip koks tautiečio Hanso Christiano Anderseno pasakos herojus princas Frederikas yra ir... varlė! Tiksliau, varliažmogis, pravarde Pingo.
Tiktai nereikia raukytis, tai tikra tiesa – be kitų mokslų, princas įveikė visą Karinių jūrų pajėgų elitinio specialiojo reagavimo būrio jūreivio rengimo kursą. O šie kariai Danijoje vadinami „frogmen” – varliažmogiais.
Beje, ir tai, kad neatsisako gero alaus taurės – Vilniaus dailės akademijoje vykusiame Danijos šiuolaikinio meno parodos atidaryme paėmė bokalą „Švyturio Baltijos” ir užsiplepėjo gerokai ilgiau, negu buvo numatyta, – irgi nesikerta su Šiaurės šalių karališkųjų šeimų atstovų įpročiais. Juk ir prieš porą metų Lietuvoje lankęsis Didžiosios Britanijos princas Charlesas dažnokai noriai pozuoja su bokalu ar taure alaus rankoje.
Geležinis princas
Tris dienas Lietuvoje kartu su Danijos aplinkos, energetikos ir statybos ministru praleidęs princas Frederikas ne tik aptarė šalių bendradarbiavimo klausimus su prezidente Dalia Grybauskaite, sakė kalbas Lietuvos ir Danijos verslininkams ir aplankė kelis muziejus ir dailės galerijas.
Jis spėjo su vaikais padėlioti lego kubelius, išsirinkti batus „Ecco” parduotuvėje (princas savo elgesiu nuolat akcentavo tai, ką dažnai užmiršta mūsų patriotai, – rinkosi tik daniškas prekes) ir pasivažinėti dviračiu po Vilniaus senamiestį.
Beje, tie, kurie atidžiau stebėjo jo veidą, galėjo išvysti, kad išties jis atgydavo tik išsiveržęs iš protokolo glėbio – bendraudamas su vaikais, prakaituodamas ant dviračio, su bokalu „Švyturio” rankoje kalbėdamas su jaunais dailininkais.
Princas Frederikas ne tik sportuoja važiuodamas ant dviračio šalia Vilniaus mero, ne tik posėdžiauja Tarptautiniame olimpiniame komitete.
1986 m. jis dalyvavo ekspedicijoje į Mongoliją, o 2000 m. keturis mėnesius šunų kinkiniais keliavo po Grenlandijos šiaurę. 2795 kilometrus įveikusios poliarinės ekspedicijos dalyviu tapęs princas rimtai dirbo – jo pareiga buvo filmuoti ir fotografuoti visą kelionę.
Be to, jis noriai dalyvauja maratonuose, o šių metų rugpjūčio 18 d. atliko tai, ko iki šiol nesugebėjo nė vienas karališkojo kraujo asmuo, – tapo Geležiniu žmogumi. Kartu su 2600 dalyvių iš viso pasaulio įveikė vieną sudėtingiausių rungčių – „KMD Ironman Copenhagen”.
7 valandą ryto visi šoko į jūrą ir iki 23 val. įveikė 3,8 km plaukte, 180 km dviračiu bei 42,2 km bėgte. Visą šį beprotišką supermaratoną princas įveikė per 10 val. 45 min. ir 47 sek. Rekordo neviršijo, bet ir gėdingai nekrito distancijos vidury, o taip neišvengiamai būtų atsitikę šių eilučių autoriui.
Bokalas rankoje netrukdo
Ir tokį sportininką regime su bokalu alaus rankoje? Pasirodo, alus princo Frederiko gyvenime suvaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį. Ir ne tik todėl, kad karališkoji Danijos šeimą seniai garsėja kaip šio gėrimo vertintoja, o daugiau negu 100 metų jos dvarui alų tiekia Danijos „Carlsberg” aludariai.
Pasaka, prasidėjusi alaus bare
Viskas prasidėjo dar viduramžiais, kai Tiudorų dinastijos karaliai vietoj vandens gėrė alų, nes taip negrėsė dizenterija, o ir kalorijų gėrimas turėjo. Tarnai gėrė silpną, o kuo padėtis aukštesnė, tuo...
Viskas prasidėjo nuo karalienės Viktorijos frazės: „Duokite žmonėms daug gero ir pigaus alaus ir neturėsite jokios revoliucijos!” Ne, ir ne tai – kuo čia dėta Anglijos karalienė su savo britiška politika.
Štai radau. Viskas prasidėjo 2000 metų olimpiadoje Sidnėjuje (Australija), kur princas Frederikas ir sutiko savo valdovę, dabartinę princesę Mary ir keturių jo vaikų motiną. Karališkai romantiška?
O dabar atmeskime baltas rožes, gulbes, stiklines kurpaites ir grįžkime į realybę – Sidnėjaus alaus barą „Slip Inn.”
Būtent čia sutarusi susitikti su draugėmis 2000 m. rugsėjo 16 d. užsuko teisininko išsilavinimą turinti buhalterė Mary Donaldson. Kažkoks putotas stebuklas – į alaus barą užėjo buhalterė, o išėjo būsimoji princesė.
Tiesiog prie gretimo stalo sėdėjo vaikinai ir mergina, o Mary su drauge įsitraukė į pokalbį. Jai iškart patiko europietis, vardu Fredas, o jam – ji.
„Susitikome, susipažinome, o aš neturėjau supratimo, kad tai Danijos princas. Tik po pusvalandžio kažkas iš kompanijos užsiminė: „Ar žinai, kas šie žmonės?” Tada ir sužinojau”, – vėliau pasakojo princesė Mary.
„Na, ten prie stalo, buvau ne vienintelis princas”, – juokdamasis pridūrė Danijos sosto paveldėtojas.
Sužavėjo iš pirmo žvilgsnio
Aišku, Danijos žiniasklaida nepateikia jokių smulkmenų, kas ir kaip ten vyko. Princas tik pripažino, kad 28 metų Mary jį sužavėjo iš pirmo žvilgsnio. Vienas kitame atradę artimas sielas jie ilgai klaidžiojo Sidnėjaus paplūdimiais, keliavo po Australiją.
„Maistą ruošdavau aš – ji ne tokia jau ir gera virėja. Tačiau kartu mums buvo linksma, abu domėjomės ekstremaliu sportu, banglentėmis ir netrukus supratome, kad tai ne koks nors akimirksnio susižavėjimas, kuris išblės užgesus olimpiniam fakelui. Išvykdamas pažadėjau grįžti. Tiesa, įtariu, tuomet ji pamanė, kad visi jie taip kalba”, – vėliau pasakojo princas.
Dabar australė tapo mylima Danijos princese, šeima augina keturis vaikus, tad pasakos gali prasidėti ir alaus bare!
Beje, tą lemtingą vakarą į „Slip Inn” kartu su Danijos princu atšvęsti olimpiados atidarymo užsuko brolis princas Joachimas, Graikijos princas Nikolaos ir Norvegijos princesė Märtha.
Sprendžiant iš to, kad Australijos žiniasklaida vėliau rašė, jog pokalbis su gretimo stalo kaimynėmis užsimezgė labai intelektualus – visi aptarinėjo, ar gražesni vyrai plaukuota krūtine, ar be plaukų, o moterys juokėsi vertindamos princus, alaus ten buvo.
Lietuva su dviračiu ir puta
„Kai Danijos ambasada paprašė mūsų reprezentuoti Lietuvos aludarystę per renginius, kuriuose dalyvaus šios šalies princas Frederikas, nuoširdžiai apsidžiaugėme. Tačiau buvome įspėti, kad karališkasis protokolas labai griežtas ir šios vaišės bus skirtos priėmimo svečiams, bet ne pačiam princui. Mat jam, jeigu tai nėra oficiali vakarienė, draudžiama viešumoje ragauti valgių bei gėrimų”, – pasakojo „Švyturio-Utenos alaus” vadovas Rolandas Viršilas.
Taigi dabar aišku, kodėl visur, kur lankėsi princas, buvo įrengti ir „Švyturio” Tradicinės kolekcijos stendai. Na, o princas protokolo ir vėl nepaisė – pasiūlyto „Švyturio Baltijos” gurkštelėjo nė nespėjus ambasados atstovams liepti fotografams paslėpti fotoaparatus. O ir po to bokalo nepastatė – ragaudamas bendravo su parodos svečiais net praėjus pusvalandžiui po numatyto išvykimo laiko.
„Turėjau galimybę Danijos sosto paveldėtojui papasakoti, kad lietuviai labai didžiuojasi savo aludarystės menu. Buvo matyti, kad princui alus patiko”, – džiaugėsi įspūdžiais R.Viršilas.
Žodžiu, nenuostabu, kad vakare žmonės princą matė Vilniuje alaus bare.
O ką gavo dovanų ir namo parsigabeno šį sykį – juk Lietuvoje jau buvo ketvirtą kartą ir pirmą sykį su oficialiu vizitu? Akivaizdu, kad aplankytos daniškos parduotuvės įteikė po specialią dovanėlę, gavo net dvivietį dviratį, kurį pažadėjo parsigabenti namo, lietuviško sūrio, medaus. Spėjame, kad ir įteikti „Švyturio” Tradicinės kolekcijos pavyzdžiai į tokį talpų lagaminą taip pat turėjo tilpti.
