„Nagi, Mantai, tu gali. Gausi medalį už tai“, - iš už vaizdo kameros girdisi padrąsinantis motinos balsas. Ji viską filmuoja, kad paskui galėtų parodyti sūnui, kiek daug jis pasiekė per porą savaičių.
17 tūkst. litų – tiek Aidai Liubartienei atsiėjo dvi savaitės Slovakijoje. Ten ji su vyru vyko gydyti cerebriniu paralyžiumi sergančio sūnaus. Moteris tikina, kad į kosmonauto kostiumą panašus įtaisas ir ilgos treniruotės padarė stebuklą – jos sūnus pradėjo vaikščioti.
Atvažiuoja vežimėliuose, išeina savo kojomis
Moteris prisiminė, kaip ėjo kryžiaus kelius, kad galėtų penkiametį Mantą porai savaičių išvežti į Slovakiją, kur neįgaliuosius gydo kosmonauto kostiumu. Tai specialus kostiumas, neleidžiantis atrofuotis kosmonautų raumenims, kai jie ilgus mėnesius mažai judėdami leidžia kosmose. Panašius kostiumus klinikoje dėvi cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai.
12,6 tūkst. šiai Manto ir jo tėvų kelionei surinko „Bėdų turgus“. Iš viso kelionė, gyvenimas ir gydymas šeimai kainavo 17 tūkst. litų.
„Vaikai atvažiuoja į tą kliniką vežimėliuose, o išeina savo kojomis“, - stebėjosi Aida. Ir Mantui procedūros labai padėjo. Jis po kelionės į Slovakiją buvo pradėjęs vaikščioti.
„Jis sustiprėjo ne tik fiziškai, bet ir mąstymu. Grįžtant iš Slovakijos ėmė klausinėti tokių klausimų, kokių niekad prieš tai nebuvome iš jo girdėję“, - sakė 42-ejų kaunietė.
Moteris norėtų dar kartą sūnų nuvežti į Slovakijos kliniką. Dabar berniukui - septyneri. Motina jau turi surinkusi pusę reikiamos sumos. Dar 8,6 tūkst. litų trūksta. „Manau, kad po antrosios kelionės jis vėl ir šįkart ilgesnį laiką galėtų savarankiškai vaikščioti“, - vylėsi Aida.
Po pirmosios viešnagės užsienyje Mantas jau vaikščiojo savo kojomis, bet porą kartų nukritęs ėmė bijoti eiti. Raumenys ir vėl apsilpo, ėjimas Mantui vėl tapo tik svajonė.
Vietoj vaikiškų televizijos laidų – Seimo posėdžiai
Berniukas gimė 8 Aidos nėštumo mėnesį. Antrą parą pradėjo žaliai vemti. Gydytojai du mėnesius laikė berniuką reanimacijoje. Visa palata buvo nukabinta gydytojų padarytomis nuotraukomis – jie negalėjo rasti ligos priežasties.
Chirurgas neoperavo, nes nežinojo, kas yra – nenorėjo eksperimentuoti su vaiku. „Liko užsienis ir literatūra“, - ilgai ir sunkiai kovai motiną nuteikė gydytojai.
Po dviejų mėnesių pagaliau paaiškėjo, kas berniukui negerai. Jo žarnos buvo susisukusios. Viena operacija ir problemos nebeliko.
Pusmetį šeima gyveno besidžiaugdama naujagimiu. Paskui – vėl prastos žinios. Apsilankius pas neurologą, medikas įtarė berniukui cerebrinį paralyžių.
„Jis vartėsi keistai, neišsėdėdavo neapkamšytas. Galvojom, gal dėl operacijos ar gal šiaip vystosi lėčiau“, - prisiminė Aida.
Gydytojo spėjimas pasitvirtino – Mantui nustatytas cerebrinis paralyžius. Šeima pradėjo didelį darbą – mankštas, masažus, treniruotes. Jei savaitę ar dvi Mantas nejudėdavo, jo kūnas sustingdavo, pasidarydavo nejudrus.
„Sunkiai priėmiau šitą žinią. Ir dabar dar sunku“, - ašarų nesulaikė mama. Ji pasakojo, kad ir vyras sunkiai priėmė sūnaus negalią. Abu ėmė kaltinti save dėl vaiko ligos. Problemos išsisprendė, kai vyras ir žmona atvirai pasisakė, kaip jaučiasi.
Mantas – šnekutis. Kadangi daug laiko berniukas leidžia su mama, daugelis jo žodžių – iš suaugusiųjų žodyno.
„Jis gali visą dieną žiūrėti Seimo posėdžius, informacines laidas. Jis neprašo laidų vaikams. Prašo žinių. Vaikas žino, kas prezidentė, kas premjeras, daug Seimo narių pažįsta“, - stebėjosi motina.
Virtuvėje vaikas mėgsta vaidinti maisto gaminimo laidas. „Dabar dėsime tokį ingredientą, dabar tokį“, - lyg filmavimo aikštelėje kartais jaučiasi Aida.
Berniukas nuolat lankosi baseine, gydosi jodinėdamas žirgu. Lipant į 9 aukštą, mama jam uždeda svarmenis ant kojų, kad raumenys treniruotųsi. Vienas mėgstamiausių Manto užsiėmimų – važiuoti specialiu triračiu. Šis gelbsti, kai mamai su Mantu reikia nukeliauti į parduotuvę ar polikliniką.
Šeimą maitina minimali alga ir pašalpos
Kai šeima sužinojo apie vaiko negalią, nebuvo nė kalbos, kad tėvai atsisakytų Manto. Vyresnėliui iš pradžių buvo gėda brolį į lauką išsivesti, draugams parodyti, paskui susitaikė su ta mintimi, jo draugai pamilo Mantą – linksmą, besišypsantį berniuką.
Be to, kad sunkiai juda, vaikas nefiksuoja žvilgsnio, neaišku, kiek berniukas mato – kol kas jis nesileidžia tiriamas.
Aida daug ko mokosi iš Manto. „Jis suburia mūsų šeimą. Jam reikalingas ir tėtis, ir brolis, ir močiutė. Jis traukia mus, kad būtume kartu“, - sakė kaunietė. Dėl Manto šeima išliko kartu.
Dabar kaunietės tikslas – auginti Mantą kuo savarankiškesnį. „Baugina mintis, kas jam padės, kai mūsų nebus“, - graudinosi moteris.
Prieš sūnaus gimimą ji dirbo nedidelės įmonės direktore. Gimus Mantui, į darbą taip ir negrįžo. „Turėjau pasirinkti – darbas arba vaikas. Dirbdama negalėčiau visų jėgų atiduoti Mantui. Nors dabar, kai paaugo ir eis į mokyklą, jau turiu mintį eiti į darbą“, - pasakojo tarptautinės ekonomikos ir prekybos specialistė.
Aidos vyras parduotuvėje specialia mašina plauna grindis, uždirba minimumą. Anksčiau jis vasaromis dirbdavo Norvegijoje. Tuomet šeimai buvo lengviau. Dabar sveikata nebe ta.
Pinigų dėl sunkios negalios taip pat gauna Mantas, šeimai kompensuojama dalis šildymo mokesčio. Keturių asmenų šeima per mėnesį surenka apie 2,2 tūkst. litų.
Jie gyvena 2 kambarių bute. „Sunkiausia, kad mankštos, procedūros, kurios atliekamos privačiai, daug kainuoja“, - apgailestavo neįgalaus berniuko motina.
Galite padėti
Norinčius padėti Mantui antrą kartą išvažiuoti gydymui į Slovakiją, fondas „Algojimas“ kviečia pervesti savo auką į specialiai tam skirtą sąskaitą, nurodant paskirtį „Parama Mantui“. Sąskaitos numeris „Swedbanke“ - LT05 7300 0101 2121 7083.
Jau anksčiau kvietėme jus aukoti straipsnių herojams. Birželį skelbėme Vakarės istoriją. Mergaitę visam gyvenimui sužalojo dar motinos įsčiose miręs jos brolis dvynys. Jai portalo lrytas.lt skaitytojai paaukojo per 820 litų.
Beveik 2 tūkst. litų kasdienėms išlaidoms gavo Viktorija Markova. Ji papasakojo dramatišką istoriją, kaip savo noru nuo mylimojo užsikrėtė ŽIV. Jiedu susilaukė sūnaus. Tačiau finansinė šeimos situacija buvo itin prasta. Per mėnesį Viktorija ir kūdikis gyvena už 700 litų. Kartais šeima pritrūksta būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, sauskelnių. Tai perskaitę, žmonės ėmė aukoti Viktorijai pinigų.
Skaitytojai taip pat atsiliepė į jauno neįgalaus sportininko prašymą padėti. Lengvojo kultūrizmo (angl. - fitness) čempionas Viktoras Topol tąkart vardijo: „Man reikėtų pinigų bilietui į Latviją, taksi, kad nuvažiuočiau iki stoties. Vėliau reikėtų nusipirkti abonementą į sporto salę, lėšų maisto papildams, grimui varžyboms, kad raumenys išryškėtų, porai svarmenų, kuriuos galėčiau vežiotis ir apšilti prieš pasirodydamas ant scenos.“ Jam portalo lankytojai paaukojo per 340 litų.
