Nuostabiausia akimirka, kai paleidusi fejerverką žvelgiu užvertusi galvą į dangų, šypsausi, o atsisukusi matau daugybę susižavėjusių žmonių. Ugnies šokis danguje paakina žmones neprašytus užtraukti „Ilgiausių metų”, ploti ir džiūgauti.
Tai viena priežasčių, kodėl su fejerverkais dirbu net penkiolika metų. Jau du dešimtmečius skaičiuojančioje komandoje atsidūriau proziškai – buvau fizikė, ieškanti darbo. Dabar nė už ką nenorėčiau išmainyti jo į kitą – mano įmonėje žmonės beveik nesikeičia, o tai reiškia, kad komanda yra puiki ir nuoširdi.
Atėjau nieko nemokėdama, tačiau visko mane išmokė kolegos. Dabar mes ir patys rengiame pirotechnikų kursus.
Kadangi supa puikūs kolegos, man nelabai rūpi, kad į darbą eidama per daug nesidažau, nesivelku suknelės, renkuosi patogius rūbus. Gražų manikiūrą išsaugoti – jokių galimybių! Bet esu moteris ir, žinoma, randu laiko, progų pasipuošti ir nusilakuoti nagus.
Taip, mes neturime laisvų šeštadienių ir švenčių, pavyzdžiui, Naujųjų metų. Bet dar įdomiau šventes rengti kitiems.
Be to, važinėdama po Lietuvą esu mačiusi tokių nuostabių vietų, kokių, jei ne darbas, niekuomet nebūčiau išvydusi. Yra tokių puikių gamtos kampelių ir sodybų, kad širdis džiaugiasi, jog lietuviai tai puoselėja ir rengia ten šventes.
Štai prieš penkerius metus „Bliko” komanda surengė pirmąjį tarptautinį fejerverkų festivalį „Vilniaus fejerija”, į kurį kviečiame žinomas ir daug apdovanojimų pelniusias komandas iš užsienio.
Šįmet švęsime jau penkerių metų gimtadienį. Tądien sostinės Vingio parke užvirs tikra kova, nes dalyvaus visi keturių festivalių laimėtojai: latviai, kroatai ir dvi komandos iš Lenkijos. Jau girdėjome, kad apie mūsų festivalį sklando gražios kalbos – komandos į jį prašosi net nepaskelbus konkurso. Juk taip garsinamas ir Lietuvos vardas.
Kartais girdžiu klausimą, kam išmesti pinigus į orą – šaudyti fejerverkus? Bet tuomet kodėl žmonės eina į koncertus, filmus, spektaklius?
Be to, toks šviesų ir muzikos festivalis netgi lavina skonį. Anksčiau fejerverkas būdavo vertinamas pagal ugnelių gausumą ir sprogimo garsą. Bet toks požiūris – primityvus. Mes norime kurti, o žmonės trokšta išvysti gražų reginį, kai piešiniai danguje skleidžiasi pagal muziką, kai ugnelės tarsi šoka, o melodijos ir vaizdo dermė atima žadą.
Esame pelnę ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose fejerverkų festivaliuose. Ką pasaulyje būtų galima vadinti fejerverkų dievais? Stiprūs yra kinai ir japonai. Mes, profesionalai, šalis vertiname pagal fejerverko ruošinių gamintojus.
Senas ugnies žaidimo tradicijas turi Italija, kur pirotechnika pradėta gaminti dar XIV amžiuje. Būtent italai pirmieji Europoje pradėjo gaminti spalvotus fejerverkus.
Koks man gražiausias fejerverkas? Labai sunku pasakyti. Pats fejerverko piešinys gali būti labai gražus, bet ne laiku paleistas, nepriderintas prie muzikos jis praras savo žavesį.
Mūsų firminis piešinys – tai auksinės besikryžiuojančios kometos ir jų šokio viduryje besiskleidžiantys milžiniški žiedai.
Sakoma, kad batsiuvys vaikšto be batų. Taip ir aš – savo ar artimųjų šventėms fejerverkų nedovanoju. Nebent išskirtine proga, pavyzdžiui, vestuvių. Tai nepigus malonumas, tad geriau pataupyti svarbiai progai ir surengti stulbinamą šou.
Kartą mane nustebino šalta svečių reakcija. Grožiuosi fejerverkais, atsigręžiu – visi stovi abejingi. Jokių emocijų! Nežinau, kas ten buvo nutikę, bet tokią reakciją mačiau vienintelį kartą per penkiolika darbo metų.
Paprastai juk žmonės ploja, aikčioja ir prašo pakartoti. Bet tai nepakartojama! Ir nors mūsų, pirotechnikų, šventėje nematyti, žmonių džiaugsmas leidžia pajusti, kad dirbi ne veltui.
