Nuo to laiko apie A.al-Assad gyvenimą mažai kas žinoma. Nėra žinių ir apie tai, kur ji šiuo metu glaudžiasi. Galbūt ji grįžo į savo gimtinę – Angliją? O gal ji vis dar yra šalia savo vyro Sirijoje, jam grumiantis su vis didėjančia įtampa dėl sukilėlių judėjimo ir kitų šalių raginimo nutraukti šalį draskančias žudynes?
Sirijos ekspertas Andrew Tableris, žurnalistas, kadaise bendradarbiavęs su A.al-Assad, teigia: „Niekas nežino, kas vyksta už uždarų rūmų durų, bet abejoju, kad A. al-Assad jaučiasi laikanti vadeles savose rankose ar galinti padaryti kažkokią įtaką savo vyro sprendimams.
Ir ką gi dabar galvoja pirmoji Sirijos dama, prieš dvejus metus griežtai pasisakiusi prieš priespaudą ir bet kokį smurto Sirijoje proveržį? Šis klausimas, panašu, taip ir liks neatsakytas.
1975 metais Londone tuo metu žinomam kardiologui Fawazui Akhrui ir jo žmonai Saharai Otri, Sirijos ambasados Londone diplomatei, gimė dukra – A.al-Akhras. Asma, išvertus iš arabų kalbos, reiškia „aukščiausias“. Privačioje mokykloje mergaitė tiesiog žibėjo – jos pažymiai buvo išties geri. Mokslo aukštumų siekti ji nusprendė prestižiniame Londono karališkajame koledže. Ten Asma įgijo informatikos ir prancūzų literatūros bakalauro laipsnius. Baigusi mokslus ji iškart gavo pasiūlymą dirbti Londono finansiniame centre Sityje.
Moters kolegos neturėjo nė žalio supratimo, kad Asma susitikinėjo su vienu iš Sirijos lyderių Hafezo al-Assado sūnumi Basharu. Tuo metu ir pats Basharas nenutuokė, koks likimas jo laukia po dešimties metų. Nebuvo tikėtasi, kad Basharas perims politinę šeimos dinastiją – tėvo pasekėju turėjo tapti vyriausioji šeimos atžala – jo brolis Basilas. Basharas neatrodė tinkamas asmuo šiai atsakingai pozicijai: jam nebuvo aktualios nei vyriausybės problemos, nei kariniai klausimai.
1990 metais jis persikėlė į Londoną ir ten studijavo oftalmologiją. Tačiau 1994 metais Basilas žuvo avarijoje, tad Basharui neliko nieko kito, kaip sugrįžti į gimtinę. Netikėtas likimo posūkis nulėmė tolimesnį Basharo gyvenimą – jis buvo pirmasis eilėje į Sirijos valdovo poziciją. 2000-aisiais mirus H.al-Assadui, Basharas tapo Sirijos prezidentu. Tais pačiais metais jis ir Asma susituokė.
Sirijos laikraščiai neišspausdino nė vienos nuotraukos iš jųdviejų vestuvių ceremonijos. Tarp Sirijos gyventojų sklido kalbos, kad Basharo šeima nesidžiaugė sūnaus sprendimu vesti išrinktąją, nes Assadų šeima priklausė elitinei šiitų krypčiai, o Asmos tėvas buvo prisiekęs sunitas. Abi šios islamo kryptys turi ilgą konkurencijos ir pykčio perpildytą istoriją.
Netrukus po vestuvių, A.al-Assad ėmė slapta, neviešindama savo naujosios pavardės, keliauti po Siriją siekdama geriau pažinti šalies gyventojus. Keliaudama ji išvydo skurdžiausią Sirijos dalį ir tapo vis augančio nedarbo lygio tarp jaunų žmonių liudininke.
A.Tablerio knygoje „In the Lion's Den“ Asma įvardyta kaip savimi pasitikinti, susitelkusi ir labai žavi asmenybė, tačiau kartu – lyg naivi mergaitė, kuri šventai tiki, kad nevyriausybinės organizacijos bei labdaros ir paramos fondai gali padėti šalies gyventojams.
Asmos įvaizdžiui didelę įtaką padarė Velso princesė Diana. Pirmoji Sirijos dama taip pat noriai tiesė pagalbos ranką senyvo amžiaus žmonėms ir negaluojantiems vaikams, atidavė duoklę gamtai, nuolat mojuodavo ir šypsodavosi vyro pašonėje, kaip ir „širdžių karalienė“, XX a.pab. ikona – princesė Diana.
Rūpinimasis savo šalimi ir jos gyventojais nebuvo vienintelis skiriamasis Asmos bruožas – pirmoji Sirijos dama dažnai būdavo linksniuojama kaip mados gurmanė, kuri mėgdavo vilkėti prašmatnius „Chanel“ mados namų apdarus. Jos trumpi banguoti aukso spalvos plaukai visuomet būdavo preciziškai sušukuoti stambiomis garbanomis, o kojas nuolat puošdavo madingiausi to meto aukštakulniai.
2010 metais A.al-Assad Paryžiaus tarptautinėje diplomatinėje akademijoje viešai išreiškė požiūrį į savo šalį, ji teigė: „Daugelis žmonių manęs klausia, kaip Sirija gali išlikti stabilia, nuosaikia ir įtakinga valstybe, kai yra apsupta nuolat augančio ekstremizmo ir sektantiškumo? Aš manau, kad mūsų stabilumą pasėjo mūsų suvokimas, kas esame ir ką davėme pasauliui per tūkstančius gyvavimo metų".
Tačiau pilietinio karo draskoma Sirija, rodos, pamažu A.al-Assad širdį pavertė akmenine.
2011 m. spalio mėnesį A.al-Assad pareikalavo susitikimo su medikais, dirbančiais Homso ir Hamos miestų gatvėse. Pirmoji Sirijos dama paklausė, su kokia rizika medikai susiduria dirbdami savo darbą. Šie papasakojo moteriai apie kareivių ir saugumo pajėgų smurto proveržį, tačiau Asam į tai visai nesureagavo.
„Nebuvo jokios reakcijos. Ji visai nesureagavo. Atrodė, lyg pasakočiau paprastą istoriją, kažką, kas nutinka kone kasdien“, – prisiminė vienas iš medikų.
A.Tableris, kadaise bendradarbiavęs su A.al-Assad, teigia manantis, kad pirmoji Sirijos dama tiesiog užmerkė akis, nenori įžvelgti tikrosios situacijos ir bando paneigti savo vyro kaltumą dėl kraujo praliejimo Sirijoje.
