Paauglės mitybos sutrikimus paskatino įvairios pernelyg liekno kūno kultą skatinančios nuotraukos, kuriose plika akimi matėsi merginų šonkauliai. Jos lankomuose tinklalapiuose buvo išaukštinama siaubinga liga – anoreksija.
„Aš tiesiog dievinau lankytis tinklaraščiuose, kuriuose buvo gausu itin lieknų merginų nuotraukų. Jos buvo tokios grakščios, tokios gražios. Nusprendžiau pradėti rašyti ir savo blogą, jame talpinau savo pačios nuotraukas, kad žmonės galėtų objektyviai mane įvertinti. Komentatoriai buvo negailestingi – jie nuolat sakė, kad aš per stora, ir nepaliaujamai siūlė numesti svorio“, – teigia Grainne.
Nepaisant to, kad dėl išsivysčiusios ligos Grainne net 10 savaičių praleido Intensyvios terapijos skyriuje, grįžusi namo ji buvo pasiryžusi numesti dar daugiau svorio.
„Kai gatvėje suklupau dėl nuovargio, supratau, kad man verkiant reikia pagalbos. Mano liga taip stipriai paveikė šeimą, kad nebegalėjau galvoti apie nieką kita, tik apie tai, kaip kuo greičiau pasveikti dėl savęs ir mylimų žmonių. Šiuo metu sveikstu ir kiekvieną kartą pažvelgusi į tas nuotraukas, kurios kadaise mane taip žavėjo, tiesiog šlykščiuosi“, – teigia Grainne.
Pirmą kartą mergina dėl savo svorio sunerimo, kai jai buvo 15 metų. Tuomet paauglė tiesiog neįtilpo į naują suknelę. Grainne nusprendė laikytis dietos ir numesti 5 kilogramus, kad galėtų su ta suknele jaustis nevaržomai ir patogiai.
„Buvau tiesiog sugniuždyta, kai netilpau į naująją suknelę. Ji buvo XS dydžio, ir nors tuo metu aš vilkėjau S dydžio rūbus, jaučiausi per stora niekaip negalėdama įtilpti į tą suknelę. Pradėjau laikytis dietos, ir kilogramai tiesiog ištirpo. Vis dėlto netgi įtilpusi į suknelę nenustojau laikytis dietos. Įkvėpimo ir patarimų sėmiausi iš įvairių tinklaraščių, kuriuose buvo talpinamos itin lieknų merginų nuotraukos“, – pasakoja anoreksija serganti mergina.
Per 12 mėnesių Grainne neteko trečdalio savo kūno svorio. Paskutinėmis dienomis, prieš išvykstant į ligoninę, ji tesvėrė 37 kilogramus. O dar prieš lemtingą suknelės pirkimą mergina buvo sveika, 55 kilogramus sverianti mergina.
„Vienas apsilankymas pas šeimos gydytoją buvo lemtingas. Gydytoja man pasakė, kad toliau tęsdama tokį gyvenimo būdą aš labai greitai numirsiu. Kai pamačiau išgąsčio ir panikos apimtą savo motinos veidą, supratau, kad nebegaliu jos daugiau taip kankinti. Gydytoja norėjo, kad grįžčiau į ligoninę, tačiau aš maldavau jos, kad duotų man laiko apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis. Laimei, ji sutiko. Namo grįžau su visai kitu noru nei važiuodama pas gydytoja – dabar norėjau pasveikti ir amžiams atsikratyti anoreksijos.
Tai buvo ilga ir varginanti kelionė, tačiau jausdama savo šeimos paramą aš buvau įsitikinusi, kad pasveiksiu. Ištryniau savo senąjį tinklaraštį, kuriame propagavau liekno kūno kultą, ir sukūriau naują, skirtą sveikos gyvensenos puoselėjimui. Pradėjau dažniau susitikinėti su draugais. Dabar netgi leidžiu sau valgyti įvairius saldumynus, apie kuriuos sirgdama anoreksija negalėjau nė pagalvoti. Noriu, kad mano istorija padėtų panašaus likimo žmonėms suprasti, kad kelias atgal vis tik yra“, – padrąsina Grainne.
Grainne motina Ann sako: „Grainne manė, kad raktas į laimę – lieknas kūnas, tačiau tiesa ta, kad dietos ir nesveikas lieknumas padarė jos gyvenimą nepakeliamą. Mums plyšo širdis žiūrint, kaip mylima dukra naikina save. Tačiau privalėjome išlikti stiprūs.
Aš ėmiau domėtis anoreksija, kad žinočiau, kaip tinkamai padėti savo mergaitei. Mūsų šeimos jaunėliai niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad jų sesuo, kadaise buvusi tokia aktyvi, laiminga ir dėl mados pamišusi mergina, tapo panaši į vaikščiojantį skeletą, kuris nuolat verkė ir kalbėjo apie tai, kaip nori numirti.
Jos liga paveikė visą mūsų šeimą. Ačiū Dievui, kad dabar viskas stojasi į savo vėžes – Grainne susitelkė į mokslus, draugus ir būsimą studentišką gyvenimą. Jai tiesiog nebėra laiko galvoti apie tą prakeiktą mados pasaulio propaguojamą lieknumą. Mes tokie laimingi, kad atgavome savo nuostabią, gyvybe ir energija trykštančią dukrą.“
