O štai 24 metų britės Jack Monroe tinklaraštis pasirodė įdomus tūkstančiams Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių, rašo guardian.co.uk.
Gyvenimui užtenka 10 svarų
Ko gero, retas Lietuvos tinklaraštininkas galėtų pasigirti itin dideliu savo „kūrinio“ populiarumu. Tačiau britės J. Monroe sėkmės pavyzdys turi ir priešistorę. Tiesa, ne tokią ir laimingą. Nuo 2011 metų jaunoji moteris neteko darbo ir buvo priversta gyventi vieno kambario bute su dar penkiais žmonėmis. Atrodytų, situacija ir taip jau nepavydėtina, tačiau nereikia pamiršti, kad moteris buvo ne viena – augino trejų metų sūnų.
Iškart po to, kai neteko darbo, ji pardavė kone visus savo turėtus daiktus ir paprašė pašalpos. Ir, žinoma, ją gavo. Tiesa, nedidelę – moteris su sūnumi turėjo išgyventi visą savaitę už 6 svarus. Po kiek laiko moterimi besirūpinančios institucijos pajuto sąžinės graužimą ir pašalpą padidino. Tik, atrodo, kad tas graužimas buvo labai jau švelnus, mat padidinta ji buvo tik 4 svarais, taigi iš viso moteris gaudavo 10 svarų per savaitę.
Toks netikėtas gyvenimo posūkis ir paskatino jauną britę sukurti internetinį dienoraštį, kuriame moteris galėtų rašyti apie skurdų savo gyvenimą. Tinklaraštis vadinosi „Maistas parduotuvėje už 10 svarų“.
Jame tinklaraštininkė pasakoja, kaip rankose turėdama tik 6 svarus apsipirkinėdavo parduotuvėje. Už šiuos pinigus ji nusipirkdavo inkstų pupelių, maišelį ryžių, pomidorų, makaronų, džiovintų prieskoninių žolelių, daržovių sultinio kubelių. Ir tamsaus šokolado – kad gyvenimas neatrodytų toks juodas.
„Kai grįžau namo, pradėjau gaminti valgį. Pagaminau morkų ir pupelių padažą bei pomidorų ir svogūnų sriubą, kurios užteko visai savaitei“, – teigia J. Monroe.
Sėkmės garantas – humoro jausmas
Beveik per kiekvieną apsipirkimą patirtos emocijos ir nauji receptai atsidurdavo tinklaraštyje. Beje, kai vietinis bankas sutiko 4 svarais padidinti savaitės biudžetą, patiekalų receptų asortimentas taip pat pasidarė kiek įvairesnis.
„Tinklaraščio skaitomumas pasidarė milžiniškas. Neturtingos šeimos, studentai ar žmonės, gyvenantys iš pašalpų, man dėkodavo. Jie sakydavo, kad tinklaraštis labai padeda, kadangi jame aprašomi paprastų patiekalų receptai“, – pasakojo moteris.
Savaime aišku, moteris ieškojo darbo. Apie tai, žinoma, rašė ir savo tinklaraštyje. Jauna moteris išsiuntė dešimtis savo gyvenimo aprašymų į skirtingas įmones. Atsako nesulaukė. Pasakojimas apie nesėkmingas darbo paieškas taip pat atsidūrė internetiniame dienoraštyje. Tiesa, nepaisant to, kad moteris gyveno itin kukliai, vieną svarbų įrenginį ji tikrai turėjo,mat be jo būtų neįmanoma susilaukti jokios sėkmės. Juk norint su skaitytojais pasidalyti „skurdaus gyvenimo valgiais“ buvo būtina turėti fotoaparatą, su kuriuo galėtų fotografuoti pagamintus valgius.
Tačiau sunku pasakyti, kas labiausiai prisidėjo prie tokio tinklaraščio populiarumo. Remiantis skaitytojų nuomone, labiausiai tam įtakos turėjo britės humoro jausmas. Kiekvieną naktį miegant ant čiužinio, maitinantis vos už 10 svarų per savaitę, neturint darbo ir pajamų, išlaikyti humoro jausmą pakankamai sunku. Bet, atrodo, britei tai pavyko.
Susilaukė ir kritikos
Tiesa, internetinis dienoraštis susilaukdavo ir kritiškų įvertinimų, mat skeptikams būdavo sunku patikėti, kad su tokia maža pinigų suma galima išgyventi visą savaitę ir dar išmaitinti sūnų. Jie taip pat negalėjo patikėti, kad parduotuvėje galima įsigyti produktų taip pigiai, negana to, kad iš jų galima pagaminti tokius skanius patiekalus. Dar kandesni žmonės mėgdavo ir pasišaipyti iš tinklaraštininkės – komentaruose patardavo moteriai ir jos sūnui valgyti vien lęšius.
24 metų tinklaraštininkė pasakoja, kad greitai jos gyvenimas ėmė keistis. O labiausiai pokyčius paskatino būtent tinklaraštis ir dėl jo sulauktas populiarumas. Po kiek laiko moteris savo istoriją jau pasakojo ir parlamente, dalyvavo susitikimuose su politikais, kalbėjosi apie skurdą ir, žinoma, maistą. Negana to, laimėjo ne vieną svarbų geriausio tinklaraščio apdovanojimą. Jaunąją rašytoją dabar galima išvysti netgi televizijos laidose. Štai visai neseniai moteris davė interviu žurnalistams iš BBC.
Pasaulio žiniasklaida skelbia, kad skurdas moteriai suteikė daug daugiau galios – suformavo balsą.
Tinklaraščio sėkmė – kontraktas su leidykla
Žiniasklaidos dėmesys taip pat buvo didžiulis – interviu, susitikimai su žymiais žmonėmis ir tinklaraščio skaitytojais. Ir, žinoma, dar viena smulkmena.
Leidykla „Penguin“ moteriai pasiūlė kontraktą – parašyti maisto gaminimo knygą, kurioje būtų sudėti visi tinklaraštyje aprašyti patiekalai. Kontraktas, tiesa, tikrai ne iš kukliausių – už knygą leidykla pažadėjo 25 tūkst. svarų.
Po kiek laiko J. Monroe užsidirbo pirmąją algą. Nors ji buvo gana didelė, atlygio užteko tik apmokėti būtiniausioms išlaidoms. Tačiau svarbiausia, pasak jos, buvo jausmas, kai visai be jokio galvos skausmo galėjo eiti miegoti.
„Žmonės dažnai klausia, ar turėdama daug didesnį savaitės biudžetą nesiruošiu išsikraustyti iš kambario, kuriame su sūnumi gyvename dar su 5 žmonėmis. Mano atsakymas paprastas – tikrai nesiruošiu nieko keisti labai ryžtingai. Galbūt tik butą, tačiau vis vien miegosiu ant čiužinio. Prieš dvejus metus turėjau darbą ir per metus uždirbdavau 27 tūkst. svarų. Jeigu dar kartą reikėtų išgyventi jausmą, kai visko netenku, vargu ar man pakaktų jėgų“, – pasakojo J. Monroe.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
