Iki įdiegiant skaitiklius metinis lankytojų skaičius ant Olandų Kepurės skardžio buvo suskaičiuojamas nuo 250 tūkst. Iki 300 tūkst. apsilankymų per metus. O skaitikliai, įrengti prieš dejus metus, parodė didesnius srautus – 2023 metais – 417 tūkst. apsilankymų per metus, o 2024 metais – net 424 tūkst. apsilankymų.
Apskaita parodė, kad gausiausiai lankoma Olandų Kepurė rugpjūčio mėnesį. Vasaros mėnesiais skardis aplankytas 60, 70 ir 80 tūkst. kartų kas mėnesį. Žiemą galima numanyti mažesnį lankomumą, bet ir tuomet skardis aplankomas daugiau nei 10 tūkst. kartų per mėnesį. Pavasarį ir rudenį Olandų Kepurė aplankoma apie 30 000 kartų per mėnesį.
Lankytojų apskaita parkuose vykdoma tikslingai. Kur didesnis poreikis lankytis, ten daromas didesnis poveikis gamtai. Mindomos šaknys medžiams sveikatos neprideda, o išnykus augmenijai, vėjas suformuoja naujus erozinius židinius. Todėl poveikio masto žinojimas padeda planuoti ir kompensacines priemones.
Pernai Pajūrio regioniniame parke ties Olandų Kepurės skardžiu buvo sustiprinta danga specialiu į vietos uolieną moreną panašiu molio žvyro mišiniu. Tai padeda sumažinti žmonių daromą poveikį ir leidžia neriboti lankytojų srautų sezoninio piko metu.
Kol kas apsiribota tik masinių renginių ribojimu šioje vietoje ir vestuvinėms ceremonijoms rekomenduojama kita vieta pajūryje, kur ceremonijos dalyviai nedidina gausaus lankytojų srauto daromo neigiamo poveikio augmenijai.
Prieš 12–15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų Kepurės skardžiu. Tai – virš jūros iškilęs 22 m aukščio moreninis gūbrys.
Olando Kepurės skardis yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio šlaitu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra.