Kiek anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, jog 2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra pernai pakilo iki 9,5 °C ir daugiau nei 2°C viršijo daugiametį vidurkį. Ministerija pažymi, kad visi praėjusių metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni nei įprasta, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės.
„Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje Druskininkuose užfiksuota rekordinė 34 °C temperatūra, o liepą Kelmės ir Šiaulių rajonus siaubė viesulai, kurių vėjo greitis siekė 60–70 m/s. 2024-ieji taip pat pasižymėjo ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai“, – rašoma ministerijos pranešime.
Akcentuojama, kad karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 °C, skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau -20 °C, sumažėjo beveik perpus. Be to, anot ministerijos, prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje Lietuvoje dienų su itin gausiais krituliais skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus. Tai, savo ruožtu, reikš didesnį potvynių ir poplūdžių pavojų.
„Siekti klimatui neutralios valstybės iki 2050 metų – tai mūsų ilgalaikė strategija, tačiau veikti turime jau šiandien. Neužtenka vien tik mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Privalome užtikrinti miestų ir kaimo infrastruktūros atsparumą, plėsti žaliąsias zonas, kurios padėtų amortizuoti klimato kaitos poveikį“, – cituojamas aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Anot jo, šio tikslo įgyvendinimas pareikalaus tiek savivaldybių įsitraukimo, tiek bendruomenių sąmoningumo.
