Šis projektas yra prieš 20 metų organizacijos vykdytos iniciatyvos pakartojimas. 2002 m. fotografas Christianas Aslundas nusprendė atkurti istorines 20 a. pradžioje darytas regiono nuotraukas, kad parodytų, kaip viskas pasikeitė.
Ledo tankio skirtumas nuotraukose, darytose beveik šimtmečio skirtumu, buvo stulbinantis. Šią vasarą fotografas vėl apsilankė tose pačiose vietose po 22 metų ir pastebėjo, kad ledynai vėl akivaizdžiai sumažėjo.
„2002 m. apie klimato kaitą nebuvo taip gerai žinoma kaip dabar, todėl, kai pamatėme tokį didžiulį skirtumą, buvome šokiruoti. Tada nežinojau, ko tikėtis grįžtant šį kartą. Tačiau grįžę ir pamatę visus ledynus, išvydome didžiulį skirtumą įvykusį per pastaruosius 22 metus. Išnyko didžiulis ledynų ledo kiekis“, – kalbėjo fotografas.
Ch.Aslundą pribloškė tai, kad klimato kaita matoma plika akimi. „Tikėjausi, kad ledynas atsitrauks, bet ne taip smarkiai, kaip mes pamatėme. Tai buvo šokas“, – „The Guardian“ sakė fotografas.
Viena sparčiausiai šylančių vietų Žemėje
Šią vasarą Svalbarde trečius metus iš eilės buvo užfiksuoti karščiausi orai. Meteorologas Daanas van den Broekas, išanalizavęs Norvegijos klimato tyrimų tarnybos duomenis, padarė išvadą, kad Svalbarde, 78° šiaurės platumos esančiame Longyearbyeno mieste, 2024 m. rugpjūčio mėn. vidutinė temperatūra siekė 11 laipsnių.
Ši vasara Svalbarde taip pat buvo drėgna: liepą iškrito 50 mm lietaus, palyginti su įprastu 20 mm vidurkiu. Visa tai rodo, kad regionas sparčiai tirpsta. NASA „Landsat 8“ užfiksavo tirpimo vaizdus ir padarė išvadą, kad dėl šiltos vasaros tirpimas buvo penkis kartus stipresnis nei vidutiniškai per metus.
Fotografo vizito metu oras taip pat buvo stebėtinai šiltas. „Kai ten lankėmės, tai buvo karščiausias mėnuo, koks kada nors buvo užfiksuotas toje vietovėje. Taigi stovite Arktyje su marškinėliais, o ledynai beveik išnykę, ir tai liūdina. Arktis šyla milžinišku greičiu.“
Šią vasarą Svalbardo ledynai tirpo sparčiausiai nuo tada, kai pradėti fiksuoti duomenys. Jei visiškai ištirptų šis ledynų masyvas, jūros lygis pakiltų 1,7 cm. Tačiau nerimą kelia tai, kad temperatūra ten pakilo aukščiau nei didžiojoje dalyje likusio pasaulio. Naujausiais skaičiavimais, per pastaruosius 30 metų temperatūra pakilo 4 laipsniais.
Tačiau Ch.Aslundas ir toliau puoselėja viltį: „Nesijaučiu bejėgis, nes turime viltį, kad galime tai pakeisti. Niekas negali padaryti visko, bet mes visi, kaip individai, galime daryti mažus dalykus, kad užkirstume kelią klimato kaitai.
Mano indėlis – atkreipti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų ten vyksta. Ten tai matoma labiau nei daugelyje kitų Žemės vietų, nes ji sparčiai tirpsta. Jis ir toliau tirps, kol mes, kaip visuomenė, ko nors drastiškai nepadarysime, kad tai sustabdytume.“
