Pasak departamento, įgyvendindama kelio Neringoje rekonstrukciją, pastaroji įmonė 2020 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais dalį susidariusių statybinių atliekų vežė ne statybinių atliekų perdirbėjams, o jas neteisėtai išpylė ir išstumdė ant miško kelių valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. Kuršių nerijos nacionaliniame parke – Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, ant grunto kelio dalies Pervalkoje ir ant grunto kelio dalies tarp Neringos–Smiltynės pl. sankryžos ir Žaliojo keli.
Minimose teritorijose buvo išpilta 1199,635 tonos nefrezuoto asfalto atliekų.
Savo ruožtu įmonė nesutiko su tuo, kad jos išpiltas frezuotas asfaltas laikytina atlieka ir kad jos pakartotinai panaudoti nei aplinkkelio tiesimui, nei duobių lyginimui ji negalėjo. Šias aplinkybes ji įrodinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme.
Vis tik Lietuvos apeliacinio teismas priėmė sprendimą, kad toks nugremžtas asfaltas laikytinas statybine atlieka. Teismo vertinimu, toks statybinių atliekų atgabenimas, išpylimas ir išstumdymas minėtose teritorijose vertintinas kaip teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas.
Ši teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.
