Ataskaitoje rašoma, kad visas emisijų kiekis per šį laikotarpį padidėjo nuo 10,7 mln. tonų iki 15,6 mln. tonų, pastebint, kad privačiais lėktuvais dažnai būdavo leidžiamasi į artimas keliones, kurias būtų buvę galima lengvai įveikti automobiliu ar traukiniu.
Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulio turtingieji po savęs palieka milžinišką CO2 pėdsaką, paaiškino Nora Wissner iš Berlyno Taikomosios ekologijos instituto, kuri pati atliekant tyrimą tiesiogiai nedalyvavo.
Ji pastebėjo, kad dauguma privačių lėktuvų savininkų – vyresni nei 55 metų amžiaus vyriškiai, užsiimantys bankininkyste, finansais ar nekilnojamuoju turtu, o tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis skrydžių buvo pramoginio pobūdžio.
N. Wissner paragino vykdyti griežtesnę privačių skrydžių priežiūrą, atsižvelgiant į vis gilėjančią klimato krizę.
Atliekant tyrimą, Stefano Gösslingo iš Švedijos Linėjuso universiteto vadovaujama mokslininkų komanda analizavo tūkstančių privačių orlaivių radijo siųstuvų duomenis, paimtus iš skrydžių sekimo platformos „ADS-B Exchange“.
Tyrimo metu išanalizuoti daugiau nei 18 milijonų skrydžių, kuriuos atliko 26 000 privačių lėktuvų, duomenys, kurie buvo susieti su vidutinėmis 72 rūšių orlaivių, naudojamų pagrinde keleiviams gabenti, kuro sąnaudomis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CO2 emisijos sudaro vos trečdalį to poveikio, kurį pasauliniam atšilimui daro lėktuvai, į aplinką taip pat išmetantys kondensato uodegas, azoto oksidą bei vandens garus.
Privačių skrydžių paprastai pagausėja, kai vyksta didesni sporto, kultūros ir politiniai renginiai – tokie, kaip 2023 m. gruodį Dubajuje vykusi Jungtinių Tautų konferencija klimato kaitos klausimais.
Mokslininkų komanda pastebėjo, kad privačios kelionės lėktuvais reikalauja daugiausiai energijos sąnaudų iš visų skrydžių, o tokios energijos apimtys ligi šiol nėra tinkamai ištirtos.
