„Ši konferencija – tai mokslo ir politikos susitikimas. Anksčiau kalbėta, kad žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad jis suvoktų klimato pokyčius. Tačiau jau šiandien ir be mokslininkų pagalbos matome konkrečius pavyzdžius, kaip greitai keičiasi klimatas. Rugsėjo mėnuo buvo keturioliktas iš 15 mėnesių, kai vidutinė oro temperatūra buvo 1,5 laipsnio didesnė nuo pramoninės revoliucijos pradžios.
Be to, rugpjūčio mėnesį Lenkijoje ir Čekijoje siautusi audra, kai per dieną iškrito net 44 centimetrai lietaus, primena, kaip arti gamtos stichijų galime atsidurti ir mes, ir šį kartą tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių“, – tardamas sveikinimo žodį kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot ministro, Lietuva vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus ir iki 2030 m. sieks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau tokių valstybių yra labai nedaug.
„Mes turime kalbėti, kokią aplinkosaugos politiką mes galime pasiūlyti kaip pavyzdį pasauliui, Ukrainai, Kaukazo valstybėms. Linkiu susitarimo ir aštrių diskusijų. Išsprendėme ozono skylės problemą, todėl tikiu, kad įveiksime ir klimato kaitos krizę“, – sakė ministras.
Šioje konferencijoje pranešimą „Ar Lietuvoje skęsime kaip Lenkijoje ar Čekijoje?“ pristatė Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.
„Šiandien sulaukiame klausimo: ar skęs Lietuva. Greičiausiai skęsime, bet turime imtis žingsnių, kad tie potvyniai atneštų kuo mažesnius nuostolius ir žalą. Tam reikia diegti prisitaikymo priemones bei nestatyti pastatų rizikingose zonose“, – tokia žinia pasidalino klimato ekspertė.
Ji prisiminė praėjusį mėnesį vykusius potvynius, kuriuos sukėlė ciklono „Boris“ rekordiškai smarkūs krituliai. Potvynis prasidėjo Austrijoje ir Čekijoje, taip pat išplito Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, o vėliau persikėlė į Vokietiją ir Vengriją. Dėl potvynių žuvo 27 žmonės, o padaryta žala siekia apie 4 mlrd. eurų nuostolių. Pastebima, kad potvynių metu padarytos žalos dydis vis auga.
„1991–2020 m. vidutinis metinių kritulių kiekis Lietuvoje siekė 695 mm. Daugiausiai jų iškrenta liepą – 84 mm, mažiausiai – balandį (37 mm). Palyginus su ankstesniu 1981–2010 m. laikotarpiu, kritulių nežymiai sumažėjo. Tačiau prognozuojama, kad gausių kritulių dienų skaičius šiame šimtmetyje nuo dabartinių 14–16 dienų didės iki 18–20 dienų“, – sakė Judita Liukaitytė-Kukienė.
Aplinkos ministerijos ekspertė pabrėžė, kad šiandien būtina tinkamai pasiruošti, kad potvynių metu padaryti nuostoliai būtų kuo mažesni.
Aplinkos apsaugos agentūra 2022 m. atnaujino potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Juose matomos teritorijos, kuriose gali kilti potvyniai, ir pateiktas galimų su potvyniais susijusių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonomikai vertinimas. Į šias rizikos teritorijas patenka ir didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
„Potvynių tikimybė buvo įvertinta 53 skirtingų upių atkarpose, kurių bendras ilgis yra apie 4 tūkst. km bei visoje Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoje. Tačiau turime pradėti daugiau kalbėti ir apie poplūdžius, kai ne upės išsilieja, o turime užlietas dideles teritorijas dėl staigiai iškritusio labai didelio kritulių kiekio“, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė.
Šiandien jau didžioji dalis numatytų aukščiausio prioriteto inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių įgyvendintos arba baigiamos įgyvendinti: statomi pylimai, polderiai, aukštinami keliai.
2021–2027 m. iš Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų planuojama skirti dar 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių.
Taip pat įgyvendintos ir kitos svarbiausios priemonės potvynių prevencijai: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme reglamentuotos veiklos pagal atskiras tikimybes potvynių grėsmės teritorijose, inventorizuotos pavojingiausios užtvankos.
Be to, potvynių rizikai valdyti svarbios ir žaliosios priemonės, aktyvus miestų prisitaikymą gerinančių sprendimų diegimas. Būtina plėsti žaliąsias teritorijas, kurios galėtų sugerti vandens perteklių.
Taip pat svarbios prevencinės pasirengimo priemonės, kad žmonės būtų laiku ir tinkamai įspėjami apie artėjančias stichines nelaimes bei nuo jų apsaugoti. Tačiau esminė apsisaugojimo priemonė yra prieš įrengiant tam tikras erdves ar statant namus įvertinti, ar jie nepateks į užliejamas teritorijas.
