Aplinkosaugos aktyvistas Azamatas Sarsenbajevas pasakoja prisimenantis, kaip šokinėdavo į sūrią, mėlynai žalią Kaspijos jūrą. Praėjus vos dešimčiai metų, dabar nuo šios vietos atsiveria vaizdas į pliką, akmenuotą žemę, besidriekiančią horizonto link. Vanduo toli ir greitai atsitraukė nuo pakrantės Kazachstane, Aktau mieste, kuriame Azamatas gyveno visą savo gyvenimą. „Labai skaudu tai matyti“, – apmaudo neslėpė vyras.
Už daugiau nei 1000 km į pietus, netoli Irano miesto Rešto, dėl Kaspijos jūros likimo jaudinasi ir Chašajaras Džavanmardi. Vanduo čia – užterštas. „Aš nebegaliu čia maudytis... vanduo pasikeitė“, – sakė fotografas, kuris keliauja po pietinę Kaspijos jūros pakrantę ir fiksuoja jos nykimą.
Riba, nuo kurios nebėra kelio atgal
Kaspijos jūra yra didžiausias planetos ežeras, dėl dydžio vadinamas jūra. Jos pakrantė driekiasi maždaug 6,5 tūkst. kilometrų, o ją dalijasi penkios šalys: Kazachstanas, Iranas, Azerbaidžanas, Rusija ir Turkmėnistanas.
Ne vienas šių šalių sektorius priklausomas nuo Kaspijos jūros vandens – jis naudojamas žvejybai, ūkininkavimui, turizmui ir geriamajam vandeniui, jau neminint taip trokštamų gamtinių išteklių – naftos ir dujų atsargų. Kaspijos jūra taip pat padeda reguliuoti šio sausringo regiono klimatą, aprūpindama Centrinę Aziją kritulių kiekiu ir drėgme.
Tačiau Kaspijos jūra dabar susiduria su dideliais iššūkiais. Užtvankos, perteklinė kasyba, tarša ir žmogaus sukelta klimato krizė lemia jos nykimą – kai kurie ekspertai baiminasi, kad Kaspijos jūra atsidūrė ties riba, iš kurios nebėra kelio atgal.
Nors dėl klimato kaitos pasaulinis jūros lygis auga, sausumos jūroms ir ežerams, tokiems kaip Kaspijos jūra, situacija yra kitokia. Jos priklauso nuo subtilios pusiausvyros tarp vandens, įtekančio iš upių ir kritulių, ir vandens, kuris iš jų išgaruoja. Šylant pasauliui ši pusiausvyra keičiasi, todėl daugelis ežerų traukiasi.
Žmonėms nereikia toli žvalgytis, kad pamatytų, kokia gali būti ateitis. Netoliese esanti Aralo jūra, plytinti tarp Kazachstano ir Uzbekistano, kadaise buvo vienas didžiausių pasaulio ežerų, tačiau dėl žmogaus veiklos ir didėjančios klimato krizės ji visiškai išnyko.
Per daugelį tūkstančių metų Kaspijos jūra svyravo tarp pakilimų ir nuosmukių, nes temperatūra keitėsi, o ledo skydai kilo ir traukėsi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vandens slūgimas vis spartėja.
Prognozės niūrios
Svarbus vaidmuo tenka žmogaus veiklai, nes šalys stato rezervuarus ir užtvankas. Kaspijos jūrą maitina 130 upių, tačiau apie 80 proc. vandens atiteka tik iš vienos – ilgiausios Europos upės Volgos, kuri teka per centrinę ir pietinę Rusijos dalį.
Pasak Teherano universiteto eksperto Vali Kaleji, Rusija pastatė 40 užtvankų, dar 18 jų statoma, todėl sumažėja į Kaspijos jūrą patenkančio vandens srautas.
Tačiau vis didesnį vaidmenį vaidina ir klimato kaita, kuri didina garavimo greitį bei skatina nepastovesnius kritulius.
Kaspijos jūros vandens lygis mažėjo nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio, tačiau nuo 2005 m. jis pradėjo sekti gerokai sparčiau ir nukrito maždaug 1,5 metro, sakė Brėmeno universiteto Žemės sistemų modeliuotojas Matthias Prange.
„Pasauliui toliau šylant, vandens lygis smarkiai kris“, – CNN sakė M. Prange'as. Jo tyrime prognozuojama, kad iki šimtmečio pabaigos lygis sumažės 8–18 metrų priklausomai nuo to, kaip greitai pasaulis sumažins iškastinio kuro sukeliamą taršą.
Kitame tyrime teigiama, kad iki 2100 m. vandens lygis gali sumažėti iki 30 metrų. Net pagal optimistiškesnius pasaulinio atšilimo scenarijus seklesnė, šiaurinė Kaspijos jūros dalis, daugiausia aplink Kazachstaną, turėtų visiškai išnykti ,sakė Joy Singarayeris, Readingo universiteto paleoklimatologijos profesorius ir tyrimo bendraautorius.
Didžiulė krizė, apie kurią niekas nežino
Kaspijos jūros šalims tai yra krizė. Žvejybos plotai sumažės, turizmas smuks, o laivybos pramonė nukentės, nes laivams bus sunku prisišvartuoti tokiuose sekliuose uostamiesčiuose kaip Aktau, sakė V.Kaleji.
Būtų ir geopolitinių pasekmių. Tai galėtų baigtis penkių šalių, konkuruojančių dėl mažėjančių išteklių, „lenktynėmis, kaip išgauti daugiau vandens“, – sakė J.Singarayeris. Taip pat gali kilti naujų konfliktų dėl naftos ir dujų atsargų, jei besikeičiančios pakrantės privers šalis pareikšti naujas pretenzijas.
Tokia padėtis jau dabar yra pražūtinga unikaliai Kaspijos jūros laukinei gamtai. Joje gyvena šimtai rūšių, įskaitant nykstančius laukinius eršketus, iš kurių gaunama 90 proc. pasaulio ikrų.
Jūra jau mažiausiai 2 mln. metų apsupta žemės, o dėl jos ypatingos izoliacijos „atsirado keistų būtybių, pavyzdžiui, labai keistų moliuskų“, – CNN pranešė Vokietijos ekologijos tyrimų centras Wessling.
Tačiau slūgstantis vanduo mažina deguonies kiekį jos gelmėse, o tai „gali sunaikinti milijonus metų trukusią evoliuciją išgyvenusius gyvūnus. Tai didžiulė krizė, apie kurią beveik niekas nežino“, – pridūrė jie.
Įspėja apie krizę, bet veiksmų imtis neskuba
Didėjantis susirūpinimas dėl Kaspijos jūros likimo kyla tuo metu, kai regionas yra atidžiau stebimas.
Kitą mėnesį pasaulio lyderiai susirinks Azerbaidžano pakrantės sostinėje Baku į COP29 – kasmetinį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais, kuriame jie aptars klimato kaitos veiksmus šioje Kaspijos jūros dalyje išsibarsčiusių naftos platformų šešėlyje.
Rugpjūčio mėn. šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad Kaspijos jūros nykimas yra „katastrofiškas“ ir tampa ekologine katastrofa, tačiau tuo pat metu šalis planuoja plėsti savo iškastinio kuro, kuris prisideda prie jos nykimo, gavybą.
Grįžęs į Kazachstaną aplinkosaugos aktyvistas Sarsenbajevas stengiasi atkreipti dėmesį į sunkią Kaspijos jūros būklę, naudodamasis gražiais, įspūdingais kadrais, kuriuos jis skelbia instagrame.
Jis baiminasi, kad, jei klimato krizė ir perteklinė vandens gavyba nesiliaus, „Kaspijos jūrą gali ištikti Aralo jūros likimas“.
Irane Javanmardi toliau fotografuoja Kaspijos jūros pakrantę, fiksuodamas užterštą vandenį, sumažėjusias pakrantes ir išdžiūvusius jūros dugnus, taip pat atskleisdamas vis dar egzistuojantį grožį ir žmonių ryšius su jūra.
Jis nori, kad žmonės pabustų ir suprastų, kas nyksta.
„Tai didžiausias ežeras pasaulyje. Visi žmonės turėtų jį laikyti kažkuo svarbiu.“
