Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas, Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius specialistas Gytis Valaika apžvelgė pastaruosius kelis dešimtmečius šaltuoju metų laiku vyravusius orus ir pasidalino įžvalgomis.
Anot jo, nors kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį kartais sukuria vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors likusi žiema galėjo būti šilta.
„Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės, kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario“, – dėstė specialistas.
G.Valaika pabrėžia, kad tą atsiminti gali ne tik vyresni gyventojai, tą rodo ir duomenys.
„Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama).
Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.
Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi“, – vardino meteorologas.
Jau minėtų šiltų žiemų, pridūrė jis, manoma, daugės, o panaši, šiltesnė nei vidutiniškai žiema žadama ir 2024–2025 metais.
„Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių“, – pastebėjo specialistas.
Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja
G.Valaika sako, kad paprastas būdas įsitikinti klimato kaitos poveikiu – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo).
„Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis)“, – aiškino G.Valaika.
Anot meteorologo, diagramoje aiškiai matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 proc. arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo).
„Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 proc. arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų“, – pridūrė jis.
Meteorologas taip pat pabrėžė, kad nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis. Paprasčiau tariant – šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio.
Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo.
„Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau“, – rašė meteorologas.
