„Tai karšis. Jis neseniai nugaišo. Galima atskirti, nes jo akys skaidrios, o ne blausios“, – kalbėjo Serhiy Kraskovas.
Netoliese ant žalių gluosniais apaugusių upės krantų buvo išmesta šimtai kitų žuvų. Dumble gulėjo didelė lydeka. Netoliese, geltonų lelijų plote, gulėjo nejudantis karpis. „Viskas negyva, pradedant mažiausiu šamu ir baigiant didžiausiu šamu“, – liūdnai pridūrė S.Kraskovas.
S.Kraskovas yra Slabyno kaimo, esančio Ukrainos šiaurinėje Černigovo srityje, meras. Ši gyvenvietė, kurioje gyvena 520 žmonių, išvengė didžiausios 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos. Tačiau praėjusią savaitę karas atėjo nauja ir siaubinga forma.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusai tyčia užnuodijo Seimo upę, įtekančią į Desną. Desna jungiasi su Kijevo regione esančiu rezervuaru ir milijonų žmonių naudojamu vandens šaltiniu.
Rugpjūčio 17 d. buvo aptikta nuodingų medžiagų dėmė, atkeliavusi iš Rusijos pasienio Tjotkino kaimo. Pasak Kyjivo, į Seimo upę dideliais kiekiais buvo išpiltos cheminės atliekos iš cukraus fabriko. Jų sudėtyje buvo amoniako, magnio ir kitų nuodingų nitratų. Tuo metu apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos netikėtai įsiveržė į Rusiją ir užėmė teritoriją Kursko srityje.
Seimo upės gamtinė ekosistema dėl teršalų tiesiog sugriuvo. Žuvys, moliuskai ir vėžiai užduso, nes deguonies kiekis sumažėjo beveik iki nulio. Prie upės esančios gyvenvietės pranešė apie masinį gyvūnų nykimą. S.Kraskovas sulaukė skambučio iš valdžios institucijų, įspėjančio jį apie artėjančią nelaimę. Pirmąsias negyvas žuvis jis pastebėjo rugsėjo 11 d. „Upės viduryje jų buvo kelios“, – pasakojo jis.
Kitą savaitgalį jis grįžo ir pamatė, kad Desnos krantai nukloti pūvančiomis žuvimis, kurių gaišenos nuo kranto tęsiasi tris metrus į vandenį. Savanoriai, dėvintys guminius batus, kaukes ir apsaugines pirštines, žuvis krovė į maišus.
„Kvapas buvo baisus. Vos galėjai kvėpuoti. Upėje buvo tylu. Niekas nejudėjo, išskyrus kelias varles“, – pasakojo S.Kraskovas.
Černihivo ekologijos inspekcijos vadovas Serhijus Žukas tai, kas įvyko, apibūdino kaip Rusijos ekologinį nusikaltimą. „Desna buvo viena švariausių mūsų upių. Tai labai didelė katastrofa“, – sakė jis.
S.Žukas ant savo kabineto sienos prisegtame žemėlapyje nubraižė teršalų sklidimo maršrutą: daug savaičių trukusią kelionę Seimo ir Desnos upėmis.
„Daugiau kaip 650 km yra užteršta. Neišgyveno nė vienas organizmas. Tai beprecedentis atvejis. Tai pirmoji visiškai mirusi upė Europoje“, – sakė jis.
Jo nuomone, Kremlius vykdo totalinį karą, kokio nebuvo nuo praėjusio šimtmečio. Jis teigė, kad Vladimiro Putino siekis išnaikinti Ukrainą apima ir gamtos pasaulį. „Jie siunčia raketas į orą, degina mūsų miškus ir grasina susprogdinti mus branduolinėmis bombomis. Galima atstatyti tiltą ar mokyklą. Deja, laukinei gamtai atsigauti prireikia daugiau laiko.“
Artėjant teršalams, S.Žukas įsakė uždaryti Zolotojo krantą, centrinį Černihivo paplūdimį. Buvo uždrausta žvejoti, maudytis ir naudoti upės vandenį girdyti galvijams ar sodams laistyti.
Mokslininkai kas 15–20 km ėmė mėginius ir juos tyrė. Rezultatai buvo šiurpinantys. Rugpjūčio 29 d. Baturyno mieste, kadaise buvusioje kazokų sostinėje prie Seimo upės, deguonies kiekis nukrito iki nulio. Kitą dieną jis siekė 0,1 mg/dm³. Kad žuvys galėtų kvėpuoti, reikia bent 4 mg/dm³.
S.Žukas teigė, kad upė atsigaus tik po kelerių metų. Pasak jo, kol kovos Rusijos Kursko srityje tęsiasi, mažai tikėtina, kad tai įvyks. Be to, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teko susprogdinti tiltus per Seimą, tačiau tai papildė jau ir taip kenksmingą mišinį degalais ir nuolaužomis.
Černihivo apylinkėse vietos pagalbininkai, kai kurie iš jų valtimis, surinko apie 44 tonas negyvų žuvų. „Štai ką mes surinkome. Upės viduje ir ant dugno jų yra daug daugiau“, – sakė S.Žukas.
Gelbėtojų komandos kompresoriais pumpuodavo deguonį į Desną, kad likusios žuvys turėtų daugiau galimybių išgyventi. Neseniai praūžusios liūtys išsklaidė dalį toksinų. J. Žukas tikino, kad šių priemonių pakaks, kad Kyjivas išvengtų didžiausios taršos.
Tačiau jis pripažino, kad padėtis yra niūri. „Yra skirtumas tarp stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės. Tai buvo diversinis veiksmas. Rusijos vykdomas ekologinis genocidas nesibaigs, kol nesibaigs karas“, – sakė jis.
Centriniame paplūdimyje auksiniu smėliu vaikštinėjo Olha Rudenko ir jos vaikinas Romanas Švičkaro. Ženklas raudonomis raidėmis įspėjo: „Nesimaudyti“.
„Tai didžiulė ekologinė tragedija. Upė skleidžia keistą kvapą“, – pastebėjo Olha.
Ji pažymėjo, kad pernai Rusijos kariai susprogdino Kachovkos užtvanką Ukrainos pietinėje Chersono provincijoje, užtvindė kaimus ir pražudė žmones bei žuvis.
„Tai vėl Rusija, 100 proc. Anksčiau gėrėme vandenį iš čiaupo ir pirkome žuvį turguje. Dabar negalime“, – pridūrė ji.
Ukrainos aplinkos apsaugos ministrė Svitlana Hrynčuk teigė, kad Kyjive vartojamas vanduo išlieka saugus. Ji sakė, kad nitratams šalinti buvo imtasi įvairių specialių priemonių: importuota 120 tonų valymo priemonių, o per Desną ištempti tinklai negyvoms žuvims gaudyti. Kyjivo regione jų nebuvo rasta.
Be to, prieš naudojant vandenį buitinėms reikmėms, jis buvo reguliariai valomas.
S.Hrynčuk sakė, kad šis naujausias epizodas yra niūraus dėsningumo dalis. Rusijos kariai okupuotose teritorijose naikino nacionalinius parkus, žudė gyvūnus ir užminavo tūkstančius hektarų miškų. Sprogimai buvo sukėlę miško gaisrų, o šią problemą dar labiau paaštrino pastarojo meto karšti orai.
„Ukraina kovoja dėl savo ateities. Ši ateitis turi apimti ir gamtą. Mums reikia švaraus vandens, švaraus oro, miškų, visko. Turime gražią šalį. Turime ją išsaugoti ir saugoti“, – sakė ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.