Taifūnas Bebinka pirmadienį pasiekė rytinę miesto pakrantę, o vėjo greitis jo metu siekė 151 km/h, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tai – didžiausia Šanchajų užklupusi audra nuo 1949 m., kai mieste siautė taifūnas Glorija, valstybinis transliuotojas CCTV pranešė netrukus po to, kai Bebinka pasiekė pakrantę.
Šalyje švenčiama Rudens vidurio šventė, todėl daugelis įmonių jau buvo uždarytos, o 25 milijonams miesto gyventojų buvo rekomenduojama likti namuose.
Šanchajaus potvynių kontrolės štabas transliuotojui CCTV pranešė jau sulaukęs dešimčių pranešimų apie su taifūnus susijusius incidentus – pagrinde nuvirtusius medžius ir nugriautus reklaminius stendus. Vienas su šaknimis išverstas medis blokavo eismą miesto centre.
Tiesioginėje vyriausybės transliacijoje iš šiaurinės miesto dalies buvo matyti medžius upės pakrantėje košiantys stipraus vėjo šuorai.
Iš dviejų pagrindinių Šanchajaus oro uostų pakilti negalėjo nė vienas lėktuvas, buvo laikinai sustabdytas ir keltų bei kai kurių maršrutų traukinių eismas.
Nuo 1.00 val. vietos laiku buvo uždaryti greitkeliai, o leistinas greitis mieste apribotas iki 40 kilometrų per valandą.
Tiesioginėje vaizdo transliacijoje buvo matyti, kad paprastai sausakimšos Šanchajaus gatvės piko metu buvo beveik visiškai tuščios, o miesto kontūrus dengė tirštas rūkas.
Valdžios teigimu, iš Jangdzės upės žiotyse esančioje saloje įsikūrusio Čionmingo rajono buvo evakuota devyni tūkstančiai gyventojų.
Šį mėnesį Kiniją jau nusiaubė taifūnas Jagi – nacionalinių meteorologijos tarnybų duomenimis, jo metu pietinėje Hainano saloje žuvo mažiausiai keturi ir buvo sužeisti dar 95 žmonės.
Nuo taifūno Bebinka taip pat kliuvo ir Japonijai bei centriniams ir pietiniams Filipinų rajonams, kur griūvantys medžiai mirtinai prispaudė mažiausiai šešis žmones.
CCTV teigimu, prognozuojama, kad Bebinka judės į šiaurės vakarus, todėl Dziangsu, Džedziango ir Anhujo provincijose numatomos liūtys ir vėtra.
Kinija pirmauja pasaulyje pagal į aplinką išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Mokslininkų teigimu, šios dujos skatina klimato kaitą, dėl jų ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai darosi vis dažnesni ir intensyvesni.
