Smarkūs, liūčių sukelti potvyniai išardė užtvankas, užtvindė gatves, privertė evakuotis dešimtis tūkstančių žmonių, o šimtus tūkstančių paliko be elektros. Intensyvios vandens srovės apgriovė pastatus, nešė automobilius, Lenkijoje – užliejo ligoninę ir privertė evakuoti pacientus, o kai kur vandeniu užtvindė ir nuo civilizacijos atskyrė ištisus miestus. Iš tokių vietovių žmonės gelbėjami sraigtasparniais.
„Gyvenu čia jau 16 metų ir niekada nemačiau tokių potvynių“, – visuomeniniam radijui sakė austrė Judith Dickson.
Nors tikėtasi, kad pirmadienį lietus atslūgs, tačiau dabar pranešama, kad kai kuriose upėse maksimalus vandens lygis dar kelias dienas nebus pasiektas, todėl keli dideli miestai vėl ruošiasi pražūtingiems potvyniams.
Lenkijos pietuose paskelbta stichinės nelaimės padėtis
Pirmadienį Lenkijos vyriausybė paskelbė stichinės nelaimės padėtį kai kuriose Žemutinės Silezijos, Opolės ir Silezijos vaivadijų dalyse šalies pietuose ir pietvakariuose. Tai socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kanceliarija.
„30 dienų įvedame stichinės nelaimės padėtį, kuri pagerins tarnybų veiklą ir kovą su potvynio padariniais“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad kai kuriose Žemutinės Silezijos, Opolės ir Silezijos vaivadijų dalyse paskelbta stichinės nelaimės padėtis. Lenkijos Vyriausybės vadovas informavo, kad pirmadienį lankysis nuo potvynių nukentėjusiose vietovėse ir telks tarnybas tolesniems veiksmams.
Pasak jo, po pirmadienį priimtų Vyriausybės sprendimų kiekvienas nuo stichinės nelaimės nukentėjęs žmogus galės kreiptis į savo valsčiaus institucijas dėl skubios finansinės pagalbos, kurią sudarys 10 tūkst. zlotų (apie 2340 eurų). D. Tuskas pranešė, kad pirmadienį kalbėsis su stichinės nelaimės ištiktų šalių – Slovakijos, Čekijos, Austrijos – premjerais.
„Kartu raginsime Europos Sąjungą atlyginti potvynio padarytą žalą. Tam yra specialių priemonių“, – pabrėžė Lenkijos premjeras. Jis dar kartą padėkojo visoms Lenkijai pagalbą pasiūliusioms šalims.
„Jei reikės pagalbos specializuota įranga, jos sulauksime. Bet kol kas mums netrūksta nei technikos, nei profesionalų, kurie stengiasi pasiekti gyventojus visur, kur tai fiziškai įmanoma“, – pabrėžė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Sunkiausia padėtis – Čekijoje
Bene smarkiausiai audra smogė Čekijai. Čia kur kai kuriose vietovėse vos per tris dienas iškrito maždaug trijų mėnesių kritulių kiekis. Čekijos pietryčiuose esančio Lipovo gyventojas Marekas Jochas sakė, kad miestas „atkirstas iš visų pusių“, o „kita potvynio banga“ dar laukia.
„Deja, niekas nežino, kada vanduo nuslūgs. Mes dar turime išgyventi iki antradienio, tai dar ne pabaiga“, – sakė jis.
Čekijoje, Jesenyko kalnuose esantis Jeseniko miestas taip pat apibūdinamas kaip visiškai atkirstas nuo civilizacijos, keliai ir geležinkelio linijos yra po vandeniu. Čia gelbėjimo tarnybos kateriais ir sraigtasparniais išgelbėjo šimtus žmonių. Miesto meras kalbėdamas per televiziją sakė: „Tai tikra apokalipsė, visur purvas, viskas sugriauta“.
Pagrindinė miestelio aikštė laikinai virto ištisu vandens telkiniu, kuriame plūduriuoja automobiliai. Regione sugriuvo keletas namų. Vandens lygiui nuslūgus, iškilo nuošliaužų grėsmė.
Tačiau ne tik Jeseniko, bet ir Opavos miestelio, įsikūrusio prie to paties pavadinimo upės, bei Lenkijos pasienyje esančio Krnovo gatvės virto upėmis, o visoje šalyje be elektros buvo likę bent 250 000 vartotojų. Liūtys suminkštino dirvą, dėl ko daugybė medžių užkrito ant elektros linijų ir aukštos įtampos laidų.
Čekijos Respublika taip pat patvirtino, kad didelius šios vidurio Europos šalies plotus užlieję potvyniai pareikalavo pirmosios aukos, pirmadienį duodamas interviu visuomeniniam radijui pasakė Čekijos policijos vadas Martinas Vondráčekas.
M. Vondráčeko teigimu, žuvusysis nuskendo Krasovos upelyje Moravijos–Silezijos regione.
Valdžia pranešė, kad mažiausiai septyni asmenys dingo be žinios – manoma, kad trys iš jų nesugebėjo ištrūkti iš automobilio, kai šį užliejo siautulingi upės vandenys netoli Jeseniko kurortinio miestelio prie sienos su Lenkija, kuri šiuo metu taip pat kenčia nuo potvynių. Automobilio ligi šiol nepavyko rasti.
Teigiama, kad kiti dingusieji be žinios įkrito į skirtingus vandens telkinius. Be to, vienas vyras dingo iš netoli sienos su Lenkija esančių slaugos namų.
Kalbėdamas apie susidariusią padėtį, Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pasakė, kad tokių potvynių pasitaiko kartą per šimtą metų.
Epinio masto katastrofa
Itin gausiai lijo ir Rumunijoje, kur liūčių sukelti potvyniai pasiglemžė net 6 gyvybes. Rumunijos pietrytiniame Galacio regione esančio Slobozia Conachi kaimo meras sakė, kad buvo užlieta 700 namų.
„Tai epinio masto katastrofa“, – sakė Emil Dragomir.
Aukų neišvengta ir Austrijoje. Gubernatorė Johanna Mikl-Leitner sakė, kad siurbdamas užlietą rūsį žuvo ugniagesys. Ji sakė, kad visa Žemutinės Austrijos žemė paskelbta katastrofos zona. Atšaukti traukinių maršrutai, uždaryta dalis Vienos metro, užtvindytas bent vienas greitkelis.
Negailestingai stichija siautė ir Lenkijoje. Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad daugelį gyventojų teko evakuoti nuo namų stogų, mat vanduo jau pateko į patalpas, o dalis kelių pirmadienį vis dar nepravažiuojami.
Vien tik Klodzko vietovėje apie 17 000 žmonių neturi elektros, neveikia internetas ir mobilusis telefono ryšys. Būtent čia, Krosnovicės kaime, netoli Klodzko miesto ir yra pirmoji potvynio auka Lenkijoje.
Nuslūgus vandeniui Klodzke jau matyti ir potvynio padaryta žala.
Premjeras situaciją pietvakarių Lenkijoje apibūdino kaip „dramatišką“ ir paragino žmones vadovautis evakuacijos nurodymais. Vandens lygis Klodzko Nisos upėje sekmadienio rytą siekė 6,65 metrų, kai įprastai jis siekia 1 metrą.
Šiąnakt potvynio pavojaus signalai paskelbti ir Opolėje. Tai miesto meras paskelbė po to, kai vandens lygis Oderyje pasiekė 6 metrus.
Gazeta.pl praneša, kad vandens lygis viršijo 1997 m., kuomet buvo paskelbta apie tūkstantmečio potvynius.
Portalas praneša ir apie pirmadienio rytą Nysa Klodzkoje sprogusį Topolio vandens rezervuarą. Vanduo teka link Otmuchovo ir Nysa rezervuarų.
