Turistų pamėgtose Ispanijos vietose – neeilinis incidentas: vanduo tapo toks sūrus, kad jo gerti nebeįmanoma

Sausra intensyviausiai paveikė kelis nuo požeminio vandens tiesiogiai priklausomus Kosta Blankos miestelius – daugiau kaip 160 km ilgio Viduržemio jūros pakrantės ruožas šalies pietrytinėje Alikantės provincijoje. Ištekliai juose senka, nes kritulių beveik nebuvo.

Sumažėjus požeminio vandens lygiui, atsirado vietos prasiskverbti sūriam jūros vandeniui, kuris ir užteršė geriamąjį vandenį.

Problema sprendžiama jau kelis mėnesius. Kovo mėnesį už regiono vandentvarką atsakinga Jucar upės baseino institucija paskelbė, kad kai kuriose Alikantės dalyse susidarė „išskirtinė ypatingos sausros padėtis“.

Visgi vasarą krizė dar labiau paaštrėjo. Išaugęs turistų kiekis smarkiai padidino tiek geriamojo vandens, tiek rekreaciniams tikslams reikalingo vandens poreikį. Regione yra apie 38 tūkst. baseinų, t. y. maždaug po vieną baseiną penkiems gyventojams.

Teulada-Moraira savivaldybėje, kurioje gyvena apie 12 000 gyventojų, turistiniais vasaros mėnesiais jų skaičius gali išaugti penkis kartus. Rugpjūtį, kai turistų skaičius jau ilgą laiką buvo padidėjęs, vietos valdžios institucijos paskelbė, kad vanduo iš čiaupo yra netinkamas vartoti, nes kelis mėnesius buvo stebimas vis didėjantis druskos kiekis.

Birželį viename iš šulinių buvo nustatytas 10 kartų didesnis nei įprastai druskos kiekis.

Dabar vietos valdžios institucijos paskirstymo punktuose įrengė geriamojo vandens talpyklas, kuriose žmonėms leidžiama gauti iki 20 litrų per savaitę.

Netoliese esančiame El Poble Nou de Benitatxell mieste apie, institucijų teigimu, labai rimtą situaciją įspėta dar birželį. Šiame mieste kritulių trūkumas stebimas jau dvejus metus. Visgi ant ribos balansavęs miestas ją peržengė – meras paskelbė, kad vanduo nebėra tinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Šiuo metu valdžios institucijos gyventojams nemokamai dalina vandenį buteliuose.

„Tokia padėtis tęsis tol, kol nepasikeis oro sąlygos arba kol nesumažės didelis vandens poreikis vasarą“, – rugpjūčio viduryje pareiškime teigė miesto meras Miguelis Ángelas García Buiguesas.

Tačiau mažai tikėtina, kad palengvėjimo ispanai artimiausiomis savaitėmis sulauks. Klimatologas Jose Angel Nunez Mora sako, kad prognozėse ženklesnių kritulių nematyti, o gausesni lietūs iki pat spalio šiose vietovėse apskritai nebūdingi. Visgi net ir tada, kai lietaus bus, tam, kad būtų papildyti gėlo vandens šaltiniai, kritulių reikės daug.

Marina Alta, Alikantės regione, kuriame yra nuo sausros nukentėję miestai, iškrito mažiau nei ketvirtadalis įprasto kritulių kiekio. „Tokio sauso 12 mėnesių laikotarpio, koks yra dabar, nėra buvę“, – sakė J.Núñez Mora.

Prie krizės prisidėjo ir neįprastas karštis regione, kuris yra „ekstremalių reiškinių“, dažnėjančių dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, pavyzdys, pridūrė jis.

Pasak J.Núñezo Moros, ši Ispanijos dalis paprastai yra pripratusi prie sausrų ir prie jų prisitaikiusi, tačiau „kai sausros būna labai intensyvios ir ilgai trunkančios, jų poveikis tampa visuotinis. Poveikis jaučiamas ir žmonių naudojamiems vandens ištekliams“.

Kitos Ispanijos dalys taip pat susiduria su didelėmis ir ilgai trunkančiomis sausromis.

Šiaurės rytų Katalonijos regione vasarį paskelbta nepaprastoji padėtis, apribojant vandens tiekimą žemės ūkiui, pramonei ir rekreacinėms reikmėms.

Praėjusiais metais dėl sausros ir rekordinių karščių susitraukė Katalonijos vandens telkiniai, o vieno iš jų lygis buvo toks žemas, kad išdžiūvusiame ežero dugne išniro viduramžių kaimas, kuris buvo užtvenktas 1960 m. sukūrus ežerą.

Ekstremalūs karščiai ir ilgalaikės sausros tampa nauja realybe kai kuriose Ispanijos ir kitose Europos šalyse – žemyne, kuris šyla sparčiau nei bet kuris kitas regionas.