Juolab, kad ir Baltijos jūros vanduo dar pakankamai šiltas – apie 18–19 laipsnių, o savaitės viduryje dar gali įšilti, nes oro temperatūra Klaipėdoje pakils net iki 28 laipsnių.
Klaipėdos gelbėtojai pliažuose dirbs iki rugsėjo 15 dienos ir įspėja poilsiautojus likti budriems bei saugoti savo gyvybę – jei yra iškelta raudona vėliava, net nelipti į vandenį.
„Paplūdimiuose budintys gelbėtojai yra pasirengę bet kurią akimirką skubėti į pagalbą, tačiau jų buvimas nėra gyvybės garantija.
Net patys geriausi gelbėtojai negali būti visur ir stebėti kiekvieno poilsiautojo tuo pačiu metu. Vos per kelias sekundes situacija gali tapti kritinė.
Tai, kad paplūdimyje yra budintis gelbėtojas, nereiškia, jog kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo saugumą išnyksta.
Turime būti budrūs, atidūs ir nepamiršti, kad pirmiausia mes patys esame atsakingi už savo ir savo artimųjų, ypatingai vaikų, saugumą“, – pabrėžia Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.
Pastebima tendencija, kad daugelis žmonių klaidingai mano, kad paplūdimyje dirbantis gelbėtojas yra jų asmeninė apsauga nuo visų pavojų vandenyje.
„Tačiau tiesa ta, kad nors gelbėtojai yra specialiai apmokyti profesionalai, tačiau esant dideliems poilsiautojų srautams, gali nutikti įvairių nenumatytų situacijų.
Pirmiausia būtina suprasti, kad kiekvienas žmogus atsako už savo veiksmus vandenyje. Jei asmuo ignoruoja perspėjimus apie stiprias atgalines sroves, plaukioja pavojingose, duobėtose zonose ar pervertina savo plaukimo įgūdžius, jis kelia pavojų savo gyvybei.
Svarbu žinoti savo galimybes ir laikytis paplūdimio taisyklių, nes tai yra pirmasis žingsnis apsaugant save ir kitus nuo nelaimių“, – sako A. Siakki.
Jis pridūrė: „Nerizikuokite savo gyvybe – palikite gelbėjimo darbus profesionalams“.
„Skendimo atvejis visada sukelia didelį stresą, todėl natūralu, kad norisi skubėti į pagalbą. Tačiau svarbu suprasti, kad bandymas gelbėti skęstantį žmogų be tinkamo pasiruošimo gali baigtis tragedija tiek gelbėjančiam, tiek skęstančiam.
Geriausia, ką galite padaryti, pamatę skęstantį žmogų, – nedelsiant kviesti pagalbą ir, jei įmanoma, padėti iš kranto (mesti gelbėjimosi ratą, plūdę, ištiesti pagalį ir pan.). Gelbėjimo veiksmai turėtų būti palikti profesionalams, kurie turi tinkamą mokymą ir patirtį tokioms situacijoms valdyti“, – sako A. Siakki.
Gelbėtojo profesijos iššūkiai ir emocinis krūvis
Būti gelbėtoju – tai ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir didžiulis emocinis išbandymas. Nors gelbėtojų misija yra gelbėti gyvybes, realybė kartais būna žiauri – gelbėtojai ne visada spėja laiku ar negali padėti tam tikrose situacijose.
„Net jei gelbėtojas pilnai atliko savo funkcijas, tačiau dėl įvairių priežasčių nepavyko išgelbėti skęstančiojo, šis įvykis gali palikti gilius emocinius randus.
Po nesėkmingų gelbėjimo operacijų, nors viskas būna atlikta pagal protokolą, gelbėtojams tenka kreiptis į psichologus dėl patirto streso ir kaltės jausmo.
Jie praktiškai kasdien susiduria su gyvybės ir mirties situacijomis, ir nors yra mokomi profesionaliai tvarkytis su šiomis emocijomis, vis dėlto žmogiškasis faktorius visada lieka.
Tai turėtų būti rimtas priminimas visiems, kokia svarbi yra atsakomybė už savo gyvybę ir kaip rimtai turėtume žiūrėti į savo saugumą.
Gelbėtojai yra tam, kad padėtų, tačiau nederėtų pasikliauti vien jų buvimu. Reikia gerbti jų darbą ir atsakingai elgtis vandenyje, laikytis paplūdimio taisyklių, stebėti vėliavų signalus ir perspėjimus, stengtis neplaukioti vieniems, jei nesate tikri dėl savo gebėjimų.
Atsargumas ir tinkami sprendimai gali išgelbėti ne tik mūsų, bet ir kitų gyvybes. Tik suvokdami, kad pirmiausia patys esame atsakingi už savo gyvybę, sumažinsime riziką ir palengvinsime gelbėtojų darbą, kurie galės koncentruotis į tikrai sudėtingas situacijas ir sėkmingai atliks savo pareigas“, – ragino būti atsakingiems A. Siakki.
