Potvynis Monrovijoje
Birželio pabaigoje Liberijos sostinę užklupo smarkios ir gausios liūtys. Po tris dienas trukusių liūčių į miestą įsiveržė jūros vanduo, be to, iš krantų išsiveržė Mesurado upė. Iš viso nuo potvynio nukentėjo 75 savivaldybės, o labiausiai – Monrovijos gyventojai.
Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro skaičiavimai. Nuo potvynio nukentėjusių žmonių skaičius siekia 51 000. Net 68 proc. iš jų yra moterys, vaikai ir neįgalieji.
Tai nebuvo nei pirmas, nei, ko gero, paskutinis dramatiškas potvynis Liberijos sostinėje. 2023 m. rugsėjo pradžioje dėl potvynio buvo evakuota daugiau kaip 15 000 miesto gyventojų. Metais anksčiau liepos mėn. potvyniai paveikė 17 000 namų ūkių.
Liberijos nacionalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra dar prieš prasidedant šių metų lietingajam sezonui paskelbė įspėjimą apie itin didelę potvynių riziką. Ekspertų teigimu, dėl klimato kaitos sukeltų liūčių gali nukentėti iki 100 000 gyventojų.
Šalis atsidūrė aklavietėje
Liberijos sostinėje gyvena daugiau nei 1,7 mln. gyventojų – daugiau nei trečdalis visos šalies gyventojų. Deja, daugiau kaip 200 metų senumo miestas atsidūrė ant humanitarinės krizės slenksčio. Sostinė yra perpildyta, o esama infrastruktūra nepatenkina nė dalies socialinių poreikių.
Grand Cape Mount apygardos senatorius Dabahas Varpila, kuris yra vienas iš naujo miesto statybos projekto iniciatorių, atvirai pareiškė, kad Monrovijos nuosmukis nuėjo per toli, kad būtų galima rinktis kitas galimybes.
Blogiausia padėtis yra miesto lūšnynuose, kur daugiau kaip 75 tūkst. žmonių gyvena katastrofiškomis sąlygomis, dalijasi keliais viešaisiais tualetais. Naujienų agentūros „Front Page Africa“ duomenimis, nemažai gyventojų savo gamtinius reikalus atlieka tiesiai paplūdimyje. Kita problema – sostinėje besikaupiančios atliekos, kurių niekas netvarko. Jos užkemša kanalizaciją ir trukdo nutekėti potvynių vandeniui.
Potvyniai Monrovijoje ne tik griauna pastatus, bet ir paskleidžia šiukšles bei fekalijas po visą teritoriją, taip smarkiai padidindami per vandenį plintančių ligų plitimo riziką. Be to, Liberijos pakrantėje nuolat kyla jūros lygis. Pasaulinio prisitaikymo centro duomenimis, nuo 2022 m. iki 2030 m. jis turėtų pakilti 16 cm, o tai keltų grėsmę 650 000 žmonių gerovei ir užlietų 9,5 ha naudojamos žemės.
Monrovija jau dabar yra drėgniausia pasaulio sostinė – per metus čia iškrenta 500 cm kritulių ir jų vis daugėja. Jei tikėsime pasaulinėmis prognozėmis, kuriose klimato kaita siejama su padidėjusiu kritulių intensyvumu, Liberijos metropolis iš tiesų atsidūrė aklavietėje.
Ar Liberija turės naują sostinę?
Pirmą kartą idėja statyti naują sostinę Liberijoje buvo iškelta dar 2012 m. Iniciatyvą iškėlė tuometinė šalies prezidentė ir Nobelio taikos premijos laureatė Ellen Johnson Sirleaf. Ji netgi pasiūlė vietą Nimbos regione šalies šiaurėje. Tačiau idėja nesulaukė susidomėjimo.
Po pastarųjų liūčių sezonų, įskaitant ir šių metų, patirties, Liberijos Senato atstovai grįžo prie naujos sostinės statybos temos. Postūmį davė tarpžinybinio komiteto parengta ataskaita, kurioje buvo nurodyta, kokio masto žalą potvyniai metai iš metų daro sostinės gyventojams.
Kol kas vieta naujojo miesto statybai dar nenustatyta. Senatorius D.Varpilah atvirai pripažino, kad tai nėra sumanymas, kurį galima įgyvendinti per vieną dieną. Šiuo metu didžiausia problema yra teritorijų planavimo taisyklių nesilaikymas, dėl kurio pastatai statomi potvynių labiausiai pažeidžiamose zonose.
Siūlymas perkelti Liberijos sostinę kol kas kelia nevienareikšmiškus jausmus. Daugelio senatorių nuomone, tai būtinybė, kurią reikėtų pradėti atsakingai planuoti jau šiandien, galvojant apie ateities kartas. Kita vertus, skeptikai atkreipia dėmesį į nepakeliamas išlaidas šaliai, kurios metinis biudžetas nesiekia 740 mln. dolerių. Šiuo metu senatorių pasiūlymą svarsto Liberijos viešųjų reikalų ministerija.
Parengta pagal wodnesprawy.pl inf.
