„Tai yra beveik dvigubai daugiau nei birželio mėnesį (21,8 tūkst. išlydžių) ir panašiai tiek kiek buvo gegužės mėnesį (36 tūkst. išlydžių).
Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.
Iš 38,7 tūkst. tik 8,4 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. 17,1 tūkst. išlydžių (~44 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t.t.
Tokių būta nedaug – 1447 išlydžiai arba vos 3,7 % nuo visų užfiksuotų. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.).
Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio ir Alytaus miestuose bei Molėtų ir Panevėžio rajonuose kur 1 km² teko tarp 1,5–3,0 žaibų išlydžių. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo vakariniuose rajonuose (iki 0,2 išlydžio/km²).
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję liepos dienos: liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; liepos 25 d. – 5090 išlydžių; liepos 26 d. – 1164 išlydžiai; liepos 7 d. – 964 išlydžiai.
Septynias liepos dienas žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo fiksuojami, o dar tiek pat dienų Lietuvoje buvo užfiksuojama tik iki 20 išlydžių.
Penkios perkūnijomis labiausiai pasižymėję 2024 m. dienos: liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; birželio 2 d. – 10062 išlydžiai; gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai; liepos 25 d. – 5090 išlydžių.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse)“, – rašė G.Valaika.
