Muziejaus išplatintame pranešime nurodoma, kad nedidelė nuošliaužia yra apie 9 metrų pločio ir virš 20 metrų ilgio. Skelbiama, kad nuošliauža yra paviršinio supiltinio grunto ir nekelia grėsmės kalno stabilumui.
Nacionalinis muziejus nurodo, kad avarijos likvidavimo darbai pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį bus pradėti nedelsiant.
Šalyje siaučiant audringiems orams, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai nurodo, jog Gedimino kalno būklė yra atidžiai stebima, kasdien vykdoma ir fizinė apžiūra.
„Gedimino kalno šlaitai buvo apžiūrėti, vertinama jų būklė po lietingos paros. Likusiuose šlaituose grunto deformacijos šiuo metu nėra fiksuojamos“, – teigiama pranešime.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigia, kad iki šiol pranešimų apie tai nebuvo gauta.
„Jokių pagalbos prašymų nėra“, – Eltai sakė M. Kanapickas.
ELTA primena, kad Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 700 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Daugiausia pranešimų gauta iš Alytaus apskrities, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskričių
Gedimino kalno pietvakariniame šlaite po beveik dvi paras trukusio itin intensyvaus lietaus sekmadienio vakarą užfiksuota nuošliauža.
Kalno šlaituose po nepalankių orų nuošliaužios užfiksuojamos beveik kasmet.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais buvusių kelių nuošliaužų, 2017-ųjų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Galiojanti ekstremalioji situacija leidžia LNM nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius.
Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatos vykdoma fizinė vizualinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.
Audra Lietuvoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad fiksuoti stichiniai vėjo gūsiai ir katastrofiniai lietūs. Stipriausiai vėjas siautėjo Ventės rage – iki 31 m/s.
O štai katastrofiniai lietūs (>80 mm/12 val.) užfiksuoti Šiauliuose, Joniškyje, Mažeikiuose, Telšiuose ir Laukuvoje. Daugelyje šalies vietovių stebėti stichiniai lietūs (tarp 50–79 mm/12 val.). Dėl smarkaus lietaus visoje Lietuvoje taip pat stebimas ir vandens lygio kilimas.
Katastrofiniu lietumi laikoma liūtis, kai iškrenta daugiau kaip 80 milimetrų kritulių per 12 valandų, stichinis lietus – tarp 50 ir 79 milimetrų.
Pirmadienio rytą Vilniaus neišlaikė audros pakirstas beržas, puošęs Vilniaus universiteto kiemą.
Šiauliuose patvinus Vijolės upeliui, vanduo užliejo gyvenamųjų kvartalų gatves, nuosavų namų kiemus.
Marijampolės apylinkėse, galimai nuo žaibo suliepsnojo gandralizdis, kurį paukščiai buvo susukę ant elektros stulpo.
Panevėžyje, Tulpių gatvėje didžiuliai beržai ir kiti medžiai nuvirto daugiabučių kiemuose.
Vilniuje, Antakalnyje ir Verkių seniūnijoje medžiai virto ant automobilių, Ukmergės rajone pušys krito ant gyvenamojo namo ir prie pat jo. Medis nukrito ant namo ir Akmenės rajone, Spaigių kaime.
Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ žmonės taip pat dalijosi vaizdais iš pajūrio: ‚Šventoji, toks vėjas, kad vos gali išlaikyti telefoną“.
„Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalijo į krantą išmesto, smarkiai apgadinto nedidelio laivo nuotraukomis. Laimei, įgulos nariai nenukentėjo.
Tačiau didžiausia nelaimė įvykio Grigiškėse – pirmadienio rytą virsdamas medis mirtinai sužalojo 49 metų moterį, kuri tuo metu vedžiojo šunį.
Audra tęsis
Pirmadienį dangus bus niūrus ir pilkas. Orai primins rudenį. Beveik visoje šalyje lis, Rytų Lietuvoje daug kur vis dar lis smarkiai. Sausiau išliks tik pajūryje. Kai kur gali sugriaudėti viena kita perkūnija.
Pūs smarkus šiaurės vakarų, vakarų krypties vėjas, daug kur jo greitis sieks 16–21, vietomis, didesnė tikimybė šiaurės rytinėje šalies pusėje įsismarkaus iki 22–27 m/sek. Aukščiausia oro temperatūra sieks vos 16–21 laipsnį šilumos.
Antradienio naktį žemo slėgio sūkurys po truputį tols. Vakariniuose rajonuose atsiras vis daugiau pragiedrulių. Trumpai palis didesnėje šalies dalyje, daugiausia rytuose. Šiaurės vakarų vėjas išliks neramus, rytiniuose rajonuose kai kur išliks gūsingas, gūsiai sieks 15–18 m/sek. Paryčiais oras atvės iki 13–18 laipsnių.
Antradienio dieną situacija menkai keisis, trumpalaikis lietus vėl lankysis rytinėje šalies dalyje, Vakaruose dažniau pasirodys saulė. Šiaurės vakarų vėjas pamažu ims rimti, jo greitis sieks 9–14 m/sek. Įdienojus oras šils iki 20–25 laipsnių šilumos. Vėsiausia diena numatoma rytiniame šalies pakraštyje, šilčiausia – pietvakariniame.
Trečiadienio naktį virš Lietuvos sustiprės aukšto slėgio sritis. Dangumi plaukios ploni ir peršviečiami debesėliai. Lietaus tikimybė bus maža. Paryčiais kai kur suboluos rūkas. Šiaurės vakarų vėjas suksis iš vakarų, pietvakarių, bus nestiprus. Žemiausia temperatūra svyruos tarp 10–15, prie jūros 16–18 laipsnių šilumos.
Trečiadienio pirmoji dienos pusė išliks sausa, po pietų pradės formuotis kamuoliniai trumpo lietaus debesys, kurie vietomis pažers negausaus lietaus. Vakarinių krypčių vėjas pūs vidutiniu stiprumu. Šią dieną termometrai rodys 21–26 laipsnių šilumą.
