Remiantis ankstesnių metų duomenimis ir meteorologų pateikiamomis orų prognozėmis, panaši situacija turėtų išsilaikyti ir antroje vasaros pusėje.
„Vasaros viduryje fiksuota daugiausiai lokali oro tarša kietosiomis dalelėmis, sukelta transporto srautų, šalia vykdomų statybos darbų, gatvių dulkių. Taršios dalelės ilgiau galėjo išbūti ore ir dėl tam tinkamų oro sąlygų, tokių kaip karštis ir silpnesnis vėjas.
Vidutiniam taršos lygiui buvo priskiriamos amoniako koncentracijos. Tuo metu žiedadulkių koncentracijos buvo mažesnės nei vasaros pradžioje“, – komentuoja „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė.
Aukšta miglinių augalų žiedadulkių koncentracija
Birželio pabaigoje-liepos pirmoje pusėje didžiausi kietųjų dalelių viršijimai Vilniuje buvo fiksuoti ties Karoliniškėmis prie Gerbutavičiaus g., kur kietųjų dalelių (KD10) tarša iki 8 kartų viršijo paros normą, taip pat Naujininkuose – KD 10 tarša paros normą viršijo iki 9 kartų. Nežymūs padidėjimai fiksuoti Užupyje ir Vilkpėdėje.
Ties Karoliniškėmis ir Naujininkais iki labai aukšto lygio taip pat buvo padidėjusi ir kietųjų dalelių, kurių skersmuo 2,5 (KD2,5), koncentracija.
Šiuo laikotarpiu taip pat fiksuotos amoniako koncentracijos, priskirtinos vidutiniam taršos lygiui.
„Kietosios dalelės ne vien patenka į orą iš lokalių taršos šaltinių, tokių kaip automobiliai, statybų, kelių remonto darbai, bet kartu formuojasi reaguojant ir kitiems teršalams, pavyzdžiui, sieros dioksidui, amoniakui, kuomet irgi susidaro įvairūs junginiai – nitratai, sulfatai.
Amoniako koncentracijos priežastis yra įvairios gyvulininkystės, azoto trąšų įmonės, paukštynai. Nors Vilniaus mieste tokių nėra, tačiau palanki vėjo kryptis galėjo teršalus pernešti iš kitų rajonų“, – sako A. Mackevičiūtė.
„ID Vilnius“ analitikės teigimu, kadangi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozės rodo, jog kurį laiką oro temperatūra išliks aukštesnė už vidutines normas, tikėtini išlieka ir oro taršos normų viršijimai. Vis tik ji pabrėžia, kad tokios prielaidos gali ir nepasitvirtinti, nes daug kas priklauso ir nuo vėjo krypties bei oro masių pasikeitimo, kuomet vietoj prognozuojamų saulėtų ir ramių dienų gali pasitaikyti lietus, sustiprėti vėjas.
Tuo metu žiedadulkių koncentracija, sostinės oro kokybę realiu laiku nusakančio virtualaus žemėlapio „Miesto plaučiai“ duomenimis, vasaros viduryje buvo šiek tiek mažesnė nei pradžioje. Daugiausia fiksuojama miglinių augalų žiedadulkių – jų koncentracijos priskiriamos labai aukštai įsijautrinimo rizikai. Kitų augalų žiedadulkių šiuo laikotarpiu nefiksuota, nes jų žydėjimo laikas jau praėjo.
„Miestuose biologinę oro taršą didina gatvių dulkės, tad susimaišiusios su kietosiomis dalelėmis, azoto monoksidu ir sieros dioksidu žiedadulkės padidina alergijos riziką. Miglinių augalų žydėjimas išliks visą vasarą, tad gyventojai, turintys alergijas, raginami įvertinti esamą padėtį ir imtis atsargumo priemonių“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Pataria vadovautis rekomendacijomis
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistės Justinos Indriliūnaitės teigimu, esant padidėjusiai miesto aplinkos oro taršai gyventojai turėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų. Ypatingai atidžios turėtų būti šiuo atžvilgiu jautriausios gyventojų grupės: senjorai, gyventojai, turintys širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų sistemos ligų, vaikai bei nėščios moterys.
„Kai fiksuojama didesnė oro tarša, gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios ir sergantys alerginiais susirgimais, lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, turėtų kuo trumpiau būti lauke.
Taip pat neiti pasivaikščioti arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžų, vengti aktyvios fizinės veiklos – sporto ar darbo – lauke, saugoti kvėpavimo takus dėvint asmens apsaugos priemones – kaukes ir respiratorius“, – pataria ji.
Būnant patalpose, reikia sandariai uždaryti langus, esant galimybei, patalpas rekomenduojama vėdinti oro kondicionieriumi su filtrais. Patariama drėgnuoju valymo metodu namuose nuvalyti paviršius, kur kaupiasi dulkės: grindis, palanges, užuolaidas, kilimines dangas, televizorius, kompiuterius ir jų monitorius. Važiuojant automobiliu specialistai taip pat rekomenduojama sandariai uždaryti langus.
„Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO₂), sieros dioksidas (SO₂), pažemio ozonas (O₃) ir anglies monoksidas (CO) yra tarp labiausiai pavojingų oro teršalų.
Dėl savo mažo dydžio kai kurie oro teršalai gali prasiskverbti į kraują per plaučius ir cirkuliuoti visame kūne, sukeldami sisteminį uždegimą ir kancerogeniškumą.
Smulkios kietosios dalelės dėl savo mažo diametro lengvai patenka ir kaupiasi plaučiuose sukeldamos kosulį ir čiaudulį, todėl ypatingai pablogina sveikatą žmonėms, kurie serga astma ar bronchitu. Todėl pasijutus blogai patariame nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – kalba J. Indriliūnaitė.
