„Tokiu atveju tai būtų vienas stipriausių sausumos viesulų kokie tik yra buvę Lietuvoje. Galėjo prilygti net garsiajam Širvintų viesului.
Viesulas pirmą kartą pradėjo formuotis dar apie 16 valandą Kelmės rajone ties Griniais-Pakražančiu, apie 50 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Viesulo slinkimo takas puikiai matyti iš paukščio skrydžio ir tikriausiai bus matomas geros raiškos Sentinel-2 palydovinėse nuotraukose.
Tikėtina, kad keliaudamas link Šiaulių jis buvo trumpam sunykęs ir po keliolikos kilometrų iš naujo susiformavo iki pilnai išsivysčiusio viesulo, kuris pasiekė savo didžiausią griaunamąją galią.
Paskutinį kartą viesulas Šiaulių priemiestyje (Ginkūnuose) praslinko 2011 m. liepos pabaigoje. Tą kartą viesulas buvo truputį silpnesnis“, – primenama „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Viesulai Lietuvoje vis dar labai retas reiškinys, todėl minėjote paskyroje primenama, ko reikia norint susiformuoti viesului.
„Kodėl vienose audrose susiformuoja tornadai, o kitose ne, deja, vis dar nėra pilnai atsakęs šiuolaikinis meteorologijos mokslas, tačiau yra žinoma, jog atsirasti viesului reikia labai specifinių atmosferos sąlygų. Visų pirma turi susiformuoti gerai išsivystę kamuoliniai lietaus debesys, todėl reikia skirtingų savybių oro masių susidūrimo.
Skirtingų savybių oro srautai skirtinguose atmosferos sluoksniuose turi judėti skirtingomis kryptimis. Susidūrę tokie oro srautai suformuoja horizontalius sūkurius. Šie sūkuriai dėl stiprių aukštyneigių oro srautų (į debesį kylančio šilto ir drėgno oro) gali būti pakreipiami į vertikalius sūkurius.
O jie sukuria ne tik audros debesų sukimąsi, bet ir gali suformuoti iš debesies besileidžiantį piltuvo formos debesį bei galop viską ant žemės paviršiaus siaubiantį viesulą. Jo viduje susiformuoja labai žemas oro slėgis, todėl toks sūkurys viską į save traukia kaip koks galingas dulkių siurblys. Taigi, receptas maždaug aiškus, nors ir ne visada visų šių ingredientų užtenka, jog tikrai užsimegztų viesulas...
Na o Lietuvoje viesulą lėmė vienas izoliuotos audros debesis, kurių ne vienas židinys tuomet formavosi ties atmosferos frontu. Kadangi pakeltosios kondensacijos lygis, kuriame oras tampa prisotintas (maksimaliai drėgnas), buvo labai žemai, todėl ir sąlygos nusileisti viesulo straubliui buvo palankios. Dar pridėsiu, kad nesu šio sudėtingo reiškinio žinovas (meteorologija platus mokslas ir visko labai gerai išmanyti neįmanoma), todėl teko ir pačiam šį kartą skaityti ir kartotis apie viesulų teoriją“, – rašoma paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
