„Įspūdingos lietuviškos uolos Šeimyniškių konglomeratai (netoli Užpalių) atrodo kaip seni kalnai, bet pirmą kartą Lietuvoje atliktas jų cemento (kalcito) tyrimas nustebino – radiokarboninis datavimas parodė, kad cemento susidarymo amžius yra 3237±63 metai.
O tai – istoriniai laikai, žalvario amžius, kada Užpalių apylinkėse jau gyveno žmonės. Taigi, žvyro klodas susiklojo paskutinio ledlaikio metu, prieš 18–16 tūkst. metų, o jo sucementavimas, t. y. tapimas konglomeratu, įvyko tik daugiau nei prieš 3 tūkst. metų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vyriausiasis patarėjas dr. Jonas Satkūnas.
Jo teigimu, konglomeratai formuojasi dviem etapais – visų pirma turi būti susiklojęs rupios ir laidžios vandeniui medžiagos klodas ar sluoksnis. Antras etapas – su požeminiu vandeniu į sluoksnį patekę ištirpę hidrokarbonatai dėl koncentracijos kristalizuojasi ir virsta mineralu, sucementuojančiu iki šiol birią medžiagą.
Konglomeratuose galima matyti horizontalų bei įstrižą sluoksniuotumą – tai svarbus geologinių procesų indikatorius. Horizontalus smulkių dalelių sluoksniuotumas dažniausiai rodo ramias sąlygas, pavyzdžiui, stovinčio vandens telkinius. Rupi medžiaga (gargždas, žvirgždas), suklota horizontaliai, – jau ypač stipraus srauto rezultatas.
Įstrižas sluoksniuotumas rodo kintančios krypties sroves ar bangavimą baseino priekrantėje.
Konglomeratai vertingi geologams – šių uolienų analizė padeda suprasti praeities aplinkos pokyčius ir geologines sąlygas.
„Lietuvoje konglomeratų išeigos žemės paviršiuje gana retas reiškinys, todėl dauguma jų yra gamtos paveldo objektai – minėtos Šeimyniškių uolos, Šventoji (Skališkių) ola netoli Vilniaus, Dovainonių, Žiegždrių atodangos Kauno marių pakrantėse, Stakių uolos (Dieveniškėse)“, – pastebi geologas.
Taigi, konglomeratai – tarsi gamtos archyvai, saugantys informaciją apie Žemės praeitį ir leidžiantis mums žvilgtelėti į prieš milijonus metų vykusius procesus. Šios uolienos padeda suprasti mūsų planetos istoriją ir evoliuciją, o jų tyrimai prisideda prie geologijos mokslo pažangos.
Tekstą iliustruojančias konglomerato, esančio Antakalnyje, Vilniuje, nuotraukas Lietuvos geologijos tarnybai atsiuntė Gediminas Simniškis. Pasak dr. J. Satkūno, nuosėdinė uoliena konglomeratas – nuostabus gamtos kūrinys: „Matyti horizontalus bei įstrižas sluoksniuotumas, būdingas pleistoceno ledyno tirpsmo suklotoms sąnašoms, vėliau hidrochemiškai sucementuotoms kalcitu. Uola verta būti įtraukta į LGT kuriamą geotopų posistemę.“
