„Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.
Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė.
Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikykite ant vandens ir plaukite palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją“, – primena BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“.
Kiek anksčiau įstaigos specialistai dalinosi ir šių duobių nuotraukomis. Svarbu pastebėti, kaip tankiai jos gali būti išsidėstę.
„Be to, atkreipkite dėmesį į bangas – ties duobėmis jų keterų nematyti. Tai yra puikus indikatorius (būnant ant žemės) kur geriau neiti. Duobės prie kranto, didelis bangavimas, atgalinė srovė traukianti į jūrą bei gelbėtojų nurodymų neklausymas veda į mirtiną nelaimę. Nežaiskite su likimu“, – anąkart įspėjo specialistai.
