Pareigūnai sostinės apylinkes suskirstė į devynias zonas – kiekvienoje iš jų 24 valandoms paeiliui išjungiamas vandens tiekimas. Ligoninėms ir mokykloms ši nuostata netaikoma.
Praėjusios savaitės pradžioje paskelbti apribojimai pradėti taikyti ketvirtadienį. Pagal normavimo planą valdžios institucijos kas dvi savaites iš naujo įvertins padėtį.
„Šiuo metu Bogotoje neiššvaistysime nė lašo vandens. Tai padės šiuos apribojimus greičiau panaikinti ar bent sušvelninti“, – spaudos konferencijoje, skirtoje šiai priemonei paskelbti, sakė miesto meras Carlos Fernando Galan.
Dėl lietaus trūkumo bei neįprastų karščių Kolumbijos rezervuarai džiūsta grėsmingu greičiu. Štai Chuza rezervuaro, kuris yra sistemos, aprūpinančios vandeniu maždaug 70 proc. miesto, dalis, pajėgumas yra mažesnis nei 17 proc. Meras teigė, kad tai žemiausias vandens lygis per 40 metų.
Ketvirtadienį Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro socialiniame tinkle „Twitter/X“ pareiškė, kad nurodė iš esmės pakeisti vandens išteklių apsaugą per ateinančius 30 metų. Jis taip pat perspėjo dėl „nevaržomos urbanizacijos“ ir kritikavo žemės ūkio ir statybų pramonės vykdomą natūralių vandeningųjų sluoksnių grobstymą.
Tuo tarpu gyventojai mažina vandens suvartojimą.
„Yra dalykų, kurių nebegalime daryti, pavyzdžiui, plauti automobilio“, – naujienų agentūrai AFP sakė miesto priemiestyje gyvenanti Clara Escobar.
„Aš prausiuosi duše ne ilgiau kaip keturias minutes ir vengiu skalbti drabužius“, – sakė kitas gyventojas Isaacas Sandovalas.
Ekspertai šią problemą iš dalies sieja su dabartiniu El Ninjo laikotarpiu, kai temperatūra pasaulyje paprastai pakyla. Pastaraisiais metais su vandens trūkumu taip pat susidūrė Meksiko miestas ir Urugvajaus sostinė Montevidėjas.
Klimato kaita, taip pat sparti urbanizacija ir prasta infrastruktūra taip pat laikomos pagrindinėmis sausrų priežastimis. Tiesa, ne visos sausros kyla dėl klimato kaitos, tačiau dėl atmosferos šilumos pertekliaus iš žemės ištraukiama daugiau drėgmės ir sausros tampa dar stipresnės.
Parengta pagal BBC inf.
