Koralai palaiko vandenynų gyvybę, žvejybą ir kasmet sukuria trilijonus dolerių pajamų. Vandenynų karščio rekordai fiksuojami jau kelis mėnesius, tačiau tai pirmieji pasauliniai įrodymai, kaip tokia temperatūra paveikia jūros gyvūniją.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) patvirtino masinį koralų blukimą visuose vandenynuose (Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenyne) po kelių savaičių, kai gavo pranešimus iš viso pasaulio mokslininkų.
Nuotraukose išbalę koralai gali atrodyti gražiai, tačiau mokslininkai, nardantys tyrinėti rifų, sako, kad iš arti matyti, kad koralai akivaizdžiai serga ir nyksta.
JAV, Australijos, Kenijos ir Brazilijos mokslininkai „BBC News“ papasakojo, kad jaučia siaubą ir net pyktį matydami, kaip šiltėjantis vandenynas kelia grėsmę jų mylimiems koralams arba juos žudo.
Pirmieji įspėjamieji ženklai pasirodė praėjusiais metais Karibuose, kai maudantis prie Floridos krantų vanduo buvo šiltas lyg kubile.
Šis karštis persikėlė į pietų pusrutulį. Dabar jis paveikė daugiau nei pusę pasaulio koralų, įskaitant Australijos Didįjį barjerinį rifą, Tanzanijos, Mauricijaus, Brazilijos, Ramiojo vandenyno salų, Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes.
Praėjusį rugpjūtį vidutinė pasaulinio vandenyno temperatūra pagerino visų laikų rekordą ir nuo to laiko beveik kiekvieną dieną buvo aukštesnė už vidurkį.
Nuo praėjusių metų birželio prie aukštesnės temperatūros taip pat prisidėjo natūralus klimato reiškinys El Ninjo, nors yra požymių, kad jis silpnėja.
Vasario mėnesį mokslininkas Nealas Cantinas 10 dienų skraidė lėktuvu virš Didžiojo barjerinio rifo. JT paveldo objektas driekiasi 2000 km arba maždaug tiek, kiek JAV rytinė pakrantė.
„Pirmą kartą užfiksavome labai didelį balimo lygį visose trijose Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko teritorijose“, – sako N.Cantinas.
Koralai yra gyvybiškai svarbūs planetai. Jie vadinami jūros architektais – jų sukurtose struktūrose gyvena 25 proc. visų jūrose randamų rūšių.
Stresą patiriantys koralai tikriausiai žus, jei du mėnesius temperatūra bus 1 laipsniu aukštesnė už jų šiluminę ribą. Jei vanduo yra 2 laipsniais aukštesnės temperatūros, jie gali išgyventi maždaug mėnesį.
Kai koralas žūsta, tokie gyviai kaip žuvys, kurios orientuojasi pagal koralų triukšmą, sunkiai randa kelią namo.
Tris dešimtmečius mokslininkė Anne Hoggett nardė Australijos Lizardo saloje – nuostabiame rife, kuris buvo rodomas „Netflix“ filme „Chasing Coral“. Nuo vasario mėnesio ji vėl pastebėjo plačiai paplitusį koralų nykimą.
Kaip ir daugelis tyrėjų, ji buvo šokiruota, kai per pirmąjį masinį balinimą 1998 m. pamatė baltus koralus. „Dabar tiesiog pykstu, kad leidžiama, jog tai pasikartotų“, – sako ji.
Koralai gali atsigauti po karščio sukelto streso, tačiau tam reikia laiko – geriausia kelerių metų. Nusilpęs jis yra jautrus ligoms ir gali lengvai žūti.
„Jei koralams suteikiama galimybė, jie iš tikrųjų yra atsparūs ir gali atsigauti. Tačiau dėl vis dažnesnio ir intensyvesnio balimo šis laikotarpis vis labiau siaurėja“, – sako Sidnėjaus technologijos universiteto daktarė Emma Camp.
Paskutinį kartą masinis pasaulinis koralų blukimas vyko 2014–2016 m. Nuo to laiko vandenynų temperatūra tapo tokia aukšta, kad NOAA turėjo įvesti tris naujus karščio pavojaus lygius.
Ekologas iš Kenijos Davidas Obura gauna pranešimus iš šimtų Indijos vandenyno stebėtojų, mokslininkų ir žvejų bendruomenių, kai jie pastebi blukimą. Vasarį jis prasidėjo Madagaskare, vėliau išplito Tanzanijoje ir Komoruose.
Jis sako, kad žvejai gerai pažįsta koralus ir iškart supranta, kad kažkas negerai. Jis sako, kad jie nerimauja dėl žvejybos ateities, nes jei koralai žūsta, tai turi įtakos žuvų maitinimosi įpročiams ir, savo ruožtu, jų pragyvenimo šaltiniui.
Praėjusią savaitę paskelbti tyrimai suteikė vilties, kad koralai, gyvenantys vėsesniame ir gilesniame vandenyje (30–50 m gylyje) Didžiajame barjeriniame rife, planetai šylant gali išgyventi ilgiau nei seklumos koralai.
Tyrimai rodo, kad giliau esantys koralai galėtų išgyventi iki 3 laipsnių atšilimą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, sako Jennifer McWhorter iš NOAA, kuri yra viena iš tyrimo autorių.
Tačiau visi koralų mokslininkai, su kuriais kalbėjosi „BBC News“, teigė, kad turime pripažinti, jog rifai, kokius juos žinome, visam laikui pasikeis, o nedidelio masto atkūrimo darbai negali išgelbėti koralų visame pasaulyje.
Pasak jų, tik spartus ir visuotinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas, kuris apribotų vandenynų atšilimą, užtikrins, kad išliks bent šiek tiek koralų.
„Tai tarsi perėjimas nuo koralų, teikiančių namus jūrų gyvūnijai, prie pastolių. Kas iš tikrųjų nori gyventi po pastoliais? Koraliniai rifai yra ankstyvoji perspėjimo sistema, kuri parodo, kokį poveikį gamtai gali turėti šiltėjanti planeta. Turime iš to pasimokyti, kad taip nesielgtume su kitomis ekosistemomis“, – sako D.Obura.
Parengta pagal BBC inf.
