Tai naujausia „raudona vėliava“ metais, kurie jau pasižymėjo ekstremaliomis klimato sąlygomis ir didėjančiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakomis. Šie reiškiniai paskatino dar kartą paraginti skubiai imtis daugiau veiksmų visuotiniam atšilimui apriboti.
Slenkantys rekordai
Kiekvienas mėnuo nuo 2023 m. liepos yra įgijęs „visų laikų šilčiausio“ atitinkamo mėnesio etiketę. 2024-ųjų kovas nebuvo išimtis. C3S nurodė, kad kovo mėnuo visame pasaulyje buvo 1,68 laipsnio Celsijaus šiltesnis, nei vidutinis kovas nuo 1850 iki 1900 metų – ikipramoninės eros referencinio laikotarpio.
Kovo rekordas buvo viršytas tik 0,1 laipsnio Celsijaus, bet didesnį nerimą kelia platesnė tendencija, pareiškė C3S vadovo pavaduotoja Samantha Burgess.
Kovą didelėje planetos dalyje – nuo tam tikrų Afrikos teritorijų iki Grenlandijos, Pietų Amerikos ir Antarktidos – buvo fiksuojama didesnė nei vidutinė temperatūra.
„Skolintas laikas“
Tai buvo ne tik dešimtas iš eilės mėnuo, sumušęs analogiško mėnesio šilumos rekordą – jis užbaigė karščiausią 12 mėnesių laikotarpį istorijoje, kurio metu temperatūra buvo 1,58 laipsnio Celsijaus didesnė, lyginant su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu.
Tai dar nereiškia, kad buvo pažeista 1,5 laipsnio Celsijaus šiltėjimo riba, dėl kurios 2015 m. Paryžiuje susitarė pasaulio lyderiai – ji matuojama ne atskirais metais, o dešimtmečiais.
Nepaisant to, „realybė yra tokia, kad esame nepaprastai arti ir jau (gyvename) skolintu laiku“, naujienų agentūrai AFP sakė S. Burgess.
Jungtinių Tautų klimato komisija IPCC yra perspėjusi, kad pasaulis 1,5 laipsnio Celsijaus ribą veikiausiai perkops šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.
„Labai neįprasta“
Padėtis jūroje yra ne ką mažiau „šokiruojanti“, nurodė S. Burgess, kadangi kovą vėl buvo viršytas vasarį pasiektas naujas vandenynų paviršiaus temperatūros rekordas. „Tai labai neįprasta“, – teigė ji.
Vandenynai dengia 70 proc. mūsų planetos ir padeda užtikrinti, kad Žemės paviršius būtų tinkamas gyventi, nes jie sugeria 90 proc. perteklinės šilumos, kuri susidaro dėl žmogaus veiklos sukeltos anglies dioksido taršos.
Daugiau šilumos, daugiau lietaus
Šiltesni vandenynai nulemia didesnę drėgmę atmosferoje. Mokslininkai sako, kad temperatūrai kaskart pakilus 1 laipsniu Celsijaus, oras gali sulaikyti maždaug 7 proc. daugiau vandens garų. Dėl to orų sąlygos tampa vis nepastovesnės, pavyzdžiui, kyla stiprūs vėjai arba prapliumpa stiprios liūtys.
Rusija šiuo metu kenčia nuo didelių potvynių, o dalyje Australijos, Brazilijos ir Prancūzijos kovas buvo ypač drėgnas.
S. Burgess AFP sakė, kad „kuo šiltesnė bus mūsų pasaulinė atmosfera, tuo daugiau bus ekstremalių reiškinių“.
Horizonte – šiluma
C3S pažymėjo, kad cikliškas El Ninjo meteorologinis reiškinys, kuris sušildo Ramiojo vandenyno paviršių, o tai visame pasaulyje lemia šiltesnius orus, kovą toliau silpo. Tačiau vien jo „šildantis poveikis“ nepaaiškina per pastaruosius metus užfiksuotų dramatiškų šuolių, o prognozės ateinantiems mėnesiams vis dar rodo didesnę temperatūrą, nei vidutiniškai, kalbėjo S. Burgess.
Ar tai gali reikšti, kad šįmet bus sumušta daugiau rekordų? „Vandenynų paviršiuje toliau matome tiek daug šilumos (...) manau, kad tai labai tikėtina“, – sakė ji.
