Tiesa, fotografė sako, kad tokius vaizdus dabar galima matyti ir Lietuvos pajūryje. Tačiau šis reiškinys yra gana laikinas, todėl norintys juo pasigrožėti turėtų suskubti.
„Jeigu pastarosiomis dienomis buvote prie jūros, turėjote pastebėti, kad mūsų paplūdimiai tapo gerokai platesni. Nors kažkam gali pasirodyti, kad jūra nuseko dėl vyraujančių sausų orų ar netgi potvynių/atoslūgių (kurių mūsų vidinėje jūroje iš esmės nebūna), tačiau iš tikrųjų nuotraukose matomą vaizdą nulėmė visai kitas dalykas.
Kaip informavo Klaipėdoje dirbanti mūsų specialistė, tai yra gana retai pasitaikantis, bet labai įdomus reiškinys – stipri jūros vandens nuopūta. Ji susidaro, kai ilgesnį laikotarpį visame Baltijos jūros regione pučia rytinių krypčių vėjai t. y. nuo žemyno (Lietuvos) į jūrą (Švedijos link) ir todėl vandens lygis mūsų pajūryje pastebimai nukrenta.
Paprastai vandens lygio nukritimas nebūna toks žymus ir daugelis jo net nepastebi. Na o šiuo atveju, dėl regione įsitaisiusio anticiklono ir rytų–pietryčių vėjų jūros vandens lygis, lyginant su vidutine šių metų vasarį buvusia reikšme, kovo 14-ąją buvo nukritęs net 0,7 metro (arba net ~0,9 m žemiau nei buvo vidutiniškai vasario pirmąjį dešimtadienį). Tai yra labai daug.
Paprastai laikoma, kad vandens lygio nukritimas 1 cm atidengia apytiksliai 1 metro ilgio krantą. Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad vidutiniškai paplūdimiai laikinai praplatėjo ~70–90 metrų.
Šiandien (kovo 15-ąją) vandens lygis vėl pradėjo kilti , tačiau jūros vanduo tebėra ~55 cm žemiau nei buvo vidutiniškai vasario mėnesį. Nors toks reiškinys atrodo labai įdomiai (išnyra jūroje gulintys akmenys, pasirodo salelės, formuojasi ežerėliai), tačiau Klaipėdos uostui jis nėra ekonomiškai naudingas. Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų (nes kitaip jie pasiektų Klaipėdos kanalo dugną) ir tai reiškia netektas pajamas ar net nuostolius“, – paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
