Kelis mėnesius vandenynuose buvo fiksuota rekordiškai aukšta vandens temperatūra. Mokslininkai sako, kad tai lėmė klimato kaita ir El Ninjo reiškinys, o šios kombinacijos rezultatai gali būti pražūtingi.
„Atrodo, kad šiais metais gali išblukti visi Pietų pusrutulio koralai, – sakė ekologas, NOAA Koralinių rifų stebėjimo tarnybos koordinatorius Derekas Manzello. – Mes tiesiogine prasme esame ties didžiausio blukimo įvykio planetos istorijoje slenksčiu.“
Karščio sukeltas koralų blukimas įvyksta, kai koralai pašalina jų audiniuose esančius spalvotus dumblius. Netekę šių naudingų dumblių, koralai tampa blyškūs, yra mažiau atsparūs ligoms. Koralų nykimas gali būti pražūtingas vandenyno ekosistemai, taip pat žuvininkystei ir turizmu grindžiamai ekonomikai, kuri stipriai priklausoma nuo sveikų ir spalvingų rifų, pritraukiančių nardytojus.
Paskutinis masinis koralų blukimas pasaulyje tęsėsi nuo 2014 iki 2017 m. Per tą laiką Didysis barjerinis rifas neteko beveik trečdalio koralų. Preliminarūs rezultatai rodo, kad per šį įvykį visiškai išmirė apie 15 proc. pasaulio rifų. Šiais metais, kaip rodo gaunami stebėjimai, bus dar blogiau. Karibų jūros regione praėjusią vasarą jau užfiksuotas didžiausias koralų nykimas per visą istoriją.
Ankstesni pasauliniai blukimo atvejai buvo 1998 m. ir 2010 m. Koralų nykimas dažnai siejamas su natūraliai atsirandančiu El Ninjo klimato reiškiniu, dėl kurio šiltėja vandenyno vanduo. Tačiau pasaulis taip pat ką tik užfiksavo pirmąjį 12 mėnesių laikotarpį, kai vidutinė temperatūra buvo 1,5 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu.
Manoma, kad ilgesnį laiką 1,5 laipsnio pakilusi temperatūra gali tapti lūžio tašku, kai koralai pradės masiškai žūti, o mokslininkai apskaičiavo, kad išnykti gali net 90 proc. jų.
Tam, kad įvykis būtų laikomas pasauliniu, plataus masto išblukimas turi pasireikšti trijuose vandenynų baseinuose – Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų. Kad būtų galima pripažinti masinį blukimą, tam tikra rifų procentinė dalis kiekviename vandenyno baseine turi būti pasiekusi tam tikrą karščio streso lygį. Remiantis vien šiuo apibrėžimu, „techniškai mes jau esame ten“, – sakė D.Manzello. Tačiau jis teigė, kad NOAA vis dar laukia galutinio Indijos vandenyno mokslininkų patvirtinimo, kad galėtų iškelti ketvirtojo masinio nykimo vėliavą.
Tyrimai, siekiantys nustatyti nykimo mastą, atliekami ir Australijos Didžiajame barjeriniame rife, kuriame nuo 1998 m. įvyko šeši lokalūs blukimo atvejai. Kol kas apžiūros iš oro atskleidė didelį koralų išblukimą Keppels regione ir Kaprikorno-Bunkerio grupėse, sakė Australijos jūrų mokslų instituto atstovė Joanne Manning.
„Tyrimai iš oro tęsiami, nes apie koralų blukimą buvo pranešta visose jūrų parko teritorijose ir jie buvo įvairaus intensyvumo“, – sakė ji ir pridūrė, kad per artimiausias savaites bus baigti stebėjimai iš oro ir bus pradėti koralų tyrimai vandenyje.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
