Dėl karšto vandens, o tai reiškia ir šildymo, sutrikimų, uždaryta dalis mokyklų, muziejų, baseinų. Visgi tarnybos iš užsienio nupirko šildytuvų, kurie bus išdalyti tiems, kam jų reikia.
Pasirūpinta ir atsarginiais elektros generatoriais, o gyventojų prašoma elektrą apskritai taupyti. Dėl padidėjusio jos suvartojimo, kurį iš dalies lemia išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas, baiminamasi elektros tiekimo sutrikimų.
Ketvirtadienį dėl išsiveržimo teko evakuoti ir tikru turistų traukos centru tapusią Žydrąją lagūną. Vėlų ketvirtadienio vakarą apie išsiveržimą parašė ir grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.
„Vienoje palydovinėje nuotraukoje galite matyti, kiek nedaug trūksta iki Žydrosios lagūnos, kurią lava kėsinasi sunaikinti. Dar matosi oranžine spalva žibanti lava ir atsivėręs 3 km ilgio plyšys iš kurio eina dūmai.
Kitoje nuotraukoje vaizdas iš aukščiau – nuo sniego pabalusi Islandija ir išsiveržusios lavos sukeltų dūmų šleifas nutįsęs į pietus. Dar kitame kadre – lavos upės vaizdas iš drono“, – rašė jie.
Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdouti teigė, kad, jei išsiveržimas sunaikintų Mėlynąją lagūną, tai suduotų didelį smūgį Islandijos turizmui.
Ir nors šį kartą lava Žydrosios lagūnos nepasiekė, tokios galimybės atmesti specialistai nedrįsta. Pirmasis ugnikalnio išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje 2021 m. įvyko po aštuonių šimtmečių pertraukos.
Nuo to laiko fiksuoti jau 6 išsiveržimai, o vulkanologijos ekspertai mano, jog tai galėtų būti naujos ugnikalnių aktyvumo eros šiame regione pradžia. Išlieka neaišku, ar dar lapkritį evakuoto Grindaviko gyventojai kada nors galės grįžti į namus visam laikui, praneša cbc.ca.
„Manau, kad šiuo metu vyrauja susitaikymas su mintimi, kad artimiausioje ateityje miestas iš esmės yra negyvenamas“, – sakė vulkanologas Dave McGarvie.
Jis teigė, kad po šimtmečius trukusios ramybės „žmonės manė, kad ši vietovė yra gana saugi“.
„Tai, kad ugnikalnis vėl atgijo, buvo tam tikras šokas“, – pridūrė jis. „Įrodymai, kuriuos surinkome visai neseniai, rodo, kad būtent šiame pusiasalyje išsiveržimai gali retkarčiais tęstis dešimtmečius, jei ne šimtmečius.“
Pirmasis išsiveržimas šiais metais, prasidėjęs sausio 14 d., pasiuntė lavą link miesto. Po ankstesnio (gruodžio 18 d.) išsiveržimo sustiprintos gynybinės sienos sustabdė dalį srauto, tačiau lava pasiglemžė nemažai pastatų, o miestelio žemė dėl magmos judėjimo įgriuvo net pusantro metro.
Norvegijos meteorologijos agentūra pirmadienį apskaičiavo, kad po sausio 14 d. įvykusių išsiveržimų susikaupė apie 9 mln. kubinių metrų magmos.
