Prieš 15 metų per 23 dienas trukusį karą Gazos ruože 17 proc. žemės ūkio paskirties žemės „buvo nuniokota, o jos atgaivinimas beveik neįmanomas“, teigiama Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) ataskaitoje.
Dabar, vėl vykstant karui, ekspertai įspėja, kad siauro ruožo, kuris yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, aplinkai padaryta negrįžtama žala.
Šių metų spalį organizacija „Human Rights Watch“ pranešė, kad Izraelis Gazos ruože ir Libane naudojo baltąjį fosforą. Žinoma, kad ši cheminė medžiaga daro didžiulį ir mirtiną poveikį žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Labai toksiška medžiaga išdegina žmogaus audinius, o tada ir vėl užsidega. Baltasis fosforas kenkia dirvožemiui, užteršia vandens šaltinius ir nuodija vandens ekosistemas, sako Khaledas El-Sayedas, Kaire įsikūrusio Synerjieso tarptautinių ir strateginių studijų centro vykdomasis direktorius ir patarėjas darnaus vystymosi klausimais.
„Tyrimai rodo, kad bombų sprogimo metu atsirandantis intensyvus karštis gali pakeisti dirvožemio fizinę struktūrą ir chemines savybes, taip sumažindamas derlingumą ir padidindamas per dirvožemį plintančių ligų tikimybę“, – priduria K. El-Sayedas.
Namai apsupti gilių nuotekų balų
Teritorija, kurioje Gazos gyventojai gali pabėgti nuo karo, kasdien vis mažėja. Prieš karą pietinėje Gazos Ruožo dalyje esančiame Chan Junise gyveno apie 400 000 gyventojų. Dabar daugiau nei milijonas žmonių glaudžiasi vos 55 kv. km.
58 metų vietos gyventojas Ahmedas Al-Astalas dėkingas, kad jo šeima liko gyva po kelis mėnesius trukusių bombardavimų, per kuriuos iki šiol žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių. Tačiau gilūs nuotekų vandens telkiniai aplink jo namus sukėlė naujų baimių. „Ant kortos pastatyta mano anūkų gyvybė“, – sako Al-Astalas.
Nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ įvykdė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 200 žmonių, Izraelis apribojo degalų tiekimą į Gazos ruožą ir paralyžiavo daugumos komunalinių paslaugų teikimą. Chan Juniso savivaldybė negali išsiurbti nuotekų į valymo įrenginius už miesto ribų, o ir nuotekų valymo įrenginiai nuolat neveikia, nes nėra degalų jų generatoriams įjungti.
„Chan Junisas beveik visiškai užlietas nuotekų vandeniu“, – sako Al-Astalas, kuris, kaip ir tūkstančiai kitų žmonių, buvo priverstas persikelti į Al-Mawasi, 8,5 kvadratinių kilometrų ploto žemės gabalėlį Gazos pakrantėje.
Ženevoje įsikūrusi organizacija „Euro-Med Human Rights Monitor“ teigia, kad Izraelis ant Gazos Ruožo numetė 25 tūkst. tonų bombų, o tai prilygsta dviem branduolinėms bomboms. Ekspertai teigia, kad tai labai teršia dirvožemį ir oro kokybę. Jos taip pat teršia ir taip skurdžius Gazos vandens išteklius, kurie dar 2020 m. JT ataskaitoje buvo apibūdinti kaip iš esmės netinkami žmonėms vartoti.
Pasak Palestinos aplinkos kokybės tarnybos vadovės Nasreen Tamimi, karo poveikis aplinkai Gazoje yra „katastrofiškas“. Ji priduria, kad išsamus aplinkos lauko vertinimas parodytų, jog „žala viršija visas prognozes“.
„Žmonių kūnai po griuvėsiais, pavojingos medicininės atliekos, uždarytos valymo ir gėlinimo įmonės – visa tai prisidėjo prie dabartinės krizės“, – sako N.Tamimi, pakartodama JT perspėjimus apie gresiančią visuomenės sveikatos katastrofą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, čia smarkiai padaugėjo ūmių kvėpavimo takų infekcijų, viduriavimo, utėlių, niežų ir kitų sparčiai plintančių ligų.
Perpildyti improvizuoti sąvartynai
Omaras Mataras, Chan Juniso savivaldybės Sveikatos ir aplinkos apsaugos departamento direktorius, sako, kad dėl žmonių antplūdžio į miestą kilo šiukšlių krizė.
„Dabar daugiau nei milijonas žmonių gyvena toje pačioje erdvėje. Per dieną susidarančių šiukšlių išaugo nuo 150 tonų iki daugiau kaip 450 tonų. Turėdama ribotus išteklius, savivaldybė negalėjo susitvarkyti su šiuo padidėjusiu kiekiu, ypač dėl to, kad trūksta sunkvežimių, ekskavatorių ir degalų atsargų“, – sako O.Mataras.
Jis priduria, kad savivaldybė šiukšles gali išvežti tik tris kartus per savaitę, o ne kasdien, kaip buvo prieš karą.
Šiukšlės taip pat dabar vežamos visai netoli gyvenamųjų rajonų, o tai, pasak jo, kelia pavojų aplinkai ir sveikatai dėl nemalonių kvapų, vabzdžių, graužikų ir teršalų.
Be to, žemės ūkio paskirties žemė, kurioje auga daugiamečiai medžiai, pavyzdžiui, alyvmedžiai ir citrusiniai vaisiai, arba lauko kultūros, pavyzdžiui, daržovės, buvo smarkiai ir beprecedentiškai sunaikinta.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
