1986 m. nuo Antarktidos krantų atitirpęs ledkalnis netrukus dreifuos už Baltojo žemyno ribų. Mokslininkai teigia, kad jis pasiekė kritinį savo kelionės tašką, o artimiausios kelios savaitės gali nulemti jo tolesnę trajektoriją Pietų vandenyne.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti ledkalnio storį, mokslininkai pateikia pavyzdį: Londono dangoraižis „22 Bishopsgate“ yra 278 m aukščio – Jungtinėje Karalystėje jį lenkia tik 310 m aukščio bokštas „Shard“. Taip pat, ledkalnio plotas yra daugiau nei du kartus didesnis nei Londono.
A23a matavimai atlikti Europos kosmoso agentūros misijos „CryoSat-2“ metu. Šis kosminis laivas turi radiolokacinį aukštimatį, galintį nustatyti, kiek ledkalnio masės yra virš vandens linijos. Remiantis informacija apie ledo tankį, galima nustatyti, kokia jo dalis yra po vandeniu.
„Tokie palydovai kaip „CryoSat-2“, kurie matuoja atstumą iki ledkalnio paviršiaus ir iki jūros paviršiaus, leidžia mums stebėti ledkalnio storį iš kosmoso. Palydovai taip pat leidžia mums stebėti, kaip ledkalnis plonėja, kai jį veikia šiltesni vandenyno vandenys. O kartu su žiniomis apie jūros dugno topografiją žinome, kur ledkalnis nuskęs arba kada jis pakankamai išretės, kad vėl galėtų atskilti“, – „BBC News“ sakė dr. Anne Braakmann-Folgmann.
Masinio ledynų skilimo iš Filchnerio–Ronne's šelfinio ledyno metu atskilo ir A23a ir beveik iš karto įstrigo sekliame dugno dumble, taip daugiau nei tris dešimtmečius tapęs „ledo sala“. Dabar „CryoSat“ duomenys gali paaiškinti, kodėl.
Šis ledkalnis nėra vientisas blokas – kai kurios jo dalys yra storesnės už kitas. CryoSat rodo, kad viena dalis turi labai gilų kyšulį, kurio grimzlė – panirusi ledkalnio dalis – 2018 m. siekė beveik 350 m.
Būtent ši sekcija taip ilgai laikė A23a vienoje vietoje. Palydovinėse nuotraukose netgi matyti paviršiaus plyšiai, atsivėrę tiesiai virš kilio dėl smarkaus susidūrimo su jūros dugnu.
Vėlesniais metais A23a palaipsniui tirpo ir galiausiai pradėjo judėti.
„Per pastarąjį dešimtmetį stebėjome nuolatinį 2,5 m per metus storio mažėjimą, o to ir buvo galima tikėtis atsižvelgiant į Vedelio jūros vandens temperatūrą“, – sakė dr. Andy Ridoutas.
A23a pasiekė Antarktidos pusiasalio galą, kur susilieja įvairios greitai tekančios vandens srovės, besisukančios aplink žemyną pagal laikrodžio rodyklę. Nuo to, kaip jis sąveikaus su šioje pasaulio dalyje vyraujančiais vakarų vėjais, priklausys, kur jis keliaus toliau. Tačiau tikimasi, kad jis pasuks vadinamąja ledkalnių alėja.
Mokslininkai susidomėję stebės jo pažangą. Tokie dideli ledkalniai daro didelę įtaką savo aplinkai. „Jie yra atsakingi už labai gilų jūros vandens maišymąsi“, – „BBC News“ sakė profesorius Mike Meredith.
„Jie maišo vandenyno vandenis, iškeldami į paviršių maistingąsias medžiagas, ir, žinoma, jie taip pat išmeta daug dulkių. Visa tai, galima sakyti, tręšia vandenyną – po jų dažnai matyti fitoplanktono žydėjimas.“
Parengta pagal BBC inf.
