Projektą „Kauno krantinių atgimimas“ Kauno savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atstovai patikėjo parengti „Vilnius Tech“ (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) dėstytojoms docentėms Daliai Dijokienei ir Inesai Alistratovaitei-Kurtinaitienei.
Tai – ambicingas užmojis, nes nė viename kitame Lietuvos mieste tokios išsamios analizės, kokios yra miestuose tekančių upių pakrantės, koks jų potencialas, kaip jas geriau pritaikyti gyventojų poreikiams, nėra atlikta.
Mokslininkės tyrinėjo ir net dviračiais išvažinėjo Kauno upių krantus ir kauniečių klausė, ko prie upių jie norėtų.
– Jūs su kolege išanalizavote Kauno upių pakrančių būklę. Ką nustatėte? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Dijokienės.
– Inventorizavusios Kauno upių krantinių būklę išskyrėme du jų tipus – gamtinį ir urbanizuotą. Kaune dominuoja gamtinis upių pakrančių tipas. Jos sudaro net 67 kilometrus – beveik 90 procentų visų pakrančių ilgio, o urbanizuotų yra tik 8 kilometrai – 11 procentų.
Inventorizuojant inžinerinius statinius nustatyta, kad numatyti ir vykdomi gatvių tinklo plėtros ir rekonstrukcijos darbai, naujų tiltų statyba, dviračių takų tiesimas gerina ne tik miesto susisiekimo sistemą, bet ir kuria kokybiškesnes upių krantinių prieigas.
Nors bendrajame plane daug dėmesio skiriama Kaunui, kaip laivybos miestui, vandens infrastruktūros situacija yra gana prasta. Numatomų prieplaukų vietos yra nepritaikytos prieplaukoms įrengti, trūksta elementarios inžinerinės infrastruktūros. Dalis inžinerinių tinklų trasų pačiose upėse trukdo pageidaujamai ir planuojamai laivybai upėmis. Tai būtų galima keisti, tačiau kainuotų labai brangiai.
Įgyvendintų ir planuojamų projektų apžvalga atskleidė du esminius aspektus, reikšmingus upių krantinių integralumui. Pastaraisiais metais labai intensyvėja statybos šalia upių, tačiau kol kas nėra dokumento, nusakančio bendrą ir susistemintą upių integravimo į miesto gyvenimą strategiją.
Įvairiapusė miesto audinio sluoksnių analizė leido upių trasas sustruktūrizuoti ir suskaidyti į charakteringus segmentus pagal prieigų ypatumus. Toks segmentavimas leidžia žengti kitus žingsnius ieškant upės krantinės naudojimo pobūdžio, charakterio.
Nors upės Kauno administracinėse ribose driekiasi bene 100 kilometrų, gyventojų tankumas šalia jų labai nevienodas. Didžiausias poreikis tvarkyti pakrantes būtų tose teritorijose, kuriose telkiasi daugiausia gyventojų.
Vadovaudamosi šiomis įžvalgomis siūlome keturis pakrančių tvarkymo scenarijus. „Miestas brenda į upę“ – tai reiškia intensyvų užstatymą. Antrasis – „Idilė prie vandens“ – mažaaukštis užstatymas ir išsaugomi parkai. „Tegul upė teka laisvai“ apima draustinius, miškus. „Plaukime laivu“ – nagrinėjama galimybė mieste sukurti vandens transportą, kuris būtų alternatyva automobiliams ir viešajam miesto transportui.
– Siūlote ne konkrečius projektus, o idėjas, scenarijus. Kokius žingsnius vertėtų žengti pirmiausia?
– Kaune gyventojų nėra tiek daug, kad būtų galima įgyvendinti visus scenarijus. Realiausia siekti, kad patekti iki visų pakrančių nebūtų kliūčių. Taip pat kad dviračių ir pėsčiųjų takais būtų galima laisvai judėti visomis pakrantėmis. Prie jų turėtų atsirasti suolai, vandens fontanai ir ši infrastruktūra turėtų būti prižiūrima.
Vėliau jau būtų galima galvoti apie prieplaukas, uostelius. Jei atsirastų vienas kitas toks objektas, manau, susidarytų grandininė reakcija – tarsi į vandenį įmetus akmenuką jo raibuliai sujudintų ramų vandens paviršių.
Laivybą realiau vykdyti Nemune, nes Neris žiemą užšąla. Taip pat manau, kad dar labiau ir įvairiau būtų galima panaudoti Lampėdžio ežerą.
Nemuno ir Nevėžio santaka priklauso ir miestui, ir rajonui, tad abiejų atstovai turėtų tartis, kokios jos perspektyvos.
Užsienio miestuose upės panaudojamos intensyviau. Kuriami nedideli uostai, prieplaukos, upėse įrengiami baseinai. Bet tai realizuojama ten, kur yra kur kas daugiau gyventojų.
– Kauno bendruomenės taip pat aktyviai diskutavo apie pakrančių perspektyvas. Kokių pasiūlymų sulaukėte?
– Išnagrinėjome dar ne visus pasiūlymus. Bet aktyviausios buvo Marvelės ir Žemųjų Šančių bendruomenės.
Vidaus vandens kelių direkcija, gilindama Nemuno vagą Marvelės pakrantėje, supylė smėlį ir taip susiformavo apie 300 metrų ilgio paplūdimys. Vietinė bendruomenė juo naudojasi ir nerimauja, ar jis išliks, kai greta paplūdimio bus pastatytas Kėdainių tiltas. Mano nuomone, šis paplūdimys galėtų būti, tačiau daug kas priklauso ir nuo pačios gamtos, nes upės tėkmė smėlį gali ir nunešti.
Žemųjų Šančių bendruomenė nori, kad dabartinis jų gyvenimas nesikeistų, kad prie Nemuno nebūtų nutiesta plati gatvė.
Europos Sąjungoje dabar vyrauja tendencija, kad miestai ne plečiasi į pakraščius, o tankėja. Jei Kaunas augs, tokie pokyčiai, matyt, bus neišvengiami. Vis dėlto dabar Nemuno pakrantėje esantį žvyrkelį reikia tvarkyti, bet gatvė neturėtų tapti tranzitinė, kuria naudotųsi visi vairuotojai, norėdami nestovėti spūstyse A.Juozapavičiaus prospekte. Ji turėtų būti trumpesnė, siauresnė, joje prioritetas turėtų būti skirtas pėstiesiems ir dviratininkams.
Taip pat miestiečiai nori, kad prie upių būtų daugiau veiklos – įvairių renginių, bendravimo, maisto gaminimo zonų, vandens ir sausumos sporto.
Dalis gyventojų nerimauja, kad vykstant naujoms statyboms pakrantės bus užtvertos. Mes dviračiais apvažiavome visas pakrantes ir su jokiomis kliūtimis nesusidūrėme. Vis dėlto, pavyzdžiui, lankantis „Piliamiesčio“ kvartale, kur ir pirmieji gyvenamųjų namų aukštai skirti butams, o ne komercijai, susidaro įspūdis, kad atsidūrei svetimame kieme.
Vykdant naujus projektus kitame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje, pirmus gyvenamųjų namų aukštus planuojama skirti komercijai, visuomeninei paskirčiai ir tai lems, kad krantinės bus gyvos, jose vyks visuomeninis gyvenimas.
Taip pat norint, kad krantinės būtų patrauklios ir prieinamos, projektuojat naujus kvartalus gatvės turėtų driektis link upių.
– Kauniečiai brangina Nemuno ir Neries santaką. Dalis gyventojų nerimauja, kad pastačius Kėdainių tiltą, jis suniokos išskirtinę santakos panoramą. Ar taip gali nutikti?
– Tiltas statomas dėl to, kad yra reikalingas. Manau, kad tiltas galėtų tapti net nauja galimybe iš dar vieno netikėto taško pažvelgti į Kauno senamiestį, tapti dar viena miesto apžvalgos aikštele.
