Neseniai leidyklos „Cambridge University Press“ išleistoje monografijoje „Transformacinės naujos technologijos ir pasaulinis aplinkosaugos valdymas“ F. Rabitzas tyrinėja pažangiausių technologinių sprendimų ir pasaulinės aplinkosaugos krizės sankirtą. Autorius analizuoja, kaip tarptautinės institucijos reaguoja (arba nereaguoja) į didelio poveikio technologijas, dėl kurių vyksta daug diskusijų ir ginčų.
„Kai kurie iš siūlomų sprendimų yra labiau intervenciniai nei kiti: jie gali būti naudingi aplinkosauginiam tvarumui, tačiau tuo pačiu sukelti didelių problemų aplinkai ir žmonėms.
Kol kas tokios transformuojančios naujos technologijos lieka neįgyvendintos. Ar jos galiausiai pateisins savo pažadus ir ar pavyks išvengti su jomis susijusių pavojų arba bent jau sumažinti juos iki minimumo, labai priklauso nuo tinkamų valdymo sprendimų“, – aiškina F. Rabitzas.
Biotechnologijos kovai su biologinės įvairovės nykimu
Pavyzdžiui, vienas iš knygos skyrių skirtas biotechnologijų sričiai ir galimam naujų biotechnologijų panaudojimui aplinkosaugai. Nuolatinis biologinės įvairovės nykimas, kurį sukelia invazinės rūšys (nevietiniai organizmai, ardantys ekosistemas, dažniausiai į jas patenkantys dėl žmogaus veiklos), yra vienas iš planetos krizės, kurią išgyvename šiandien, požymių. Svarbiausios pasaulio mokslo ir politikos organizacijos sprendžia, kaip reikėtų neatidėliojant spręsti šią problemą.
„Jungtinės Tautos pripažįsta, kad iki šiol nepasiektas Darnaus vystymosi tikslų 15.8 uždavinys, kuriuo siekiama iki 2020 m. užkirsti kelią biologinės kilmės invazijų poveikiui sausumos ir vandens ekosistemoms, ir jį gerokai sumažinti“, – sako F. Rabitzas.
KTU mokslininkas teigia, kad pasaulyje tiriamos įvairios biotechnologinės atsakomosios priemonės, įskaitant ir vadinamąsias genetines žirkles, kurios galėtų veiksmingai kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimis, taikant visą ekosistemą apimančią genų inžineriją.
Tačiau šių technologijų naudojimas kelia precedento neturinčią riziką ir iššūkius, kuriuos reikia atidžiai apsvarstyti, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu.
Genetinės žirklės tapo intensyvaus politinio nagrinėjimo objektu pasauliniu mastu, įtraukiant tokias institucijas kaip Biologinės įvairovės konvencija ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Naujų technologijų problema yra jų radikalus naujumas
F. Rabitzas mano, kad naujoms transformuojančioms technologijoms, pavyzdžiui, tokioms, kaip atspindinčiųjų dalelių technologija, kovai su klimato kaita, reikalingi tinkami valdymo sprendimai. Tokiu atveju, būtų galima pasinaudoti jų potencialia nauda arba sumažinti galimą žalą. Tačiau kol kas šie sprendimai nepasiekiami.
„Iš knygoje aptariamų atvejų matyti, kad veiksmingų tarptautinių susitarimų nedaug. Nors egzistuoja daugybė tarptautinių institucijų, kurios iš esmės galėtų pasiūlyti valdymo sprendimus, susijusius su šių technologijų keliamais iššūkiais ir galimybėmis, praktiškai tai beveik nevyksta“, – sako F. Rabitzas, KTU tyrimų grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis vyresnysis tyrėjas.
Jis daro prielaidą, kad taip gali būti dėl įvairių priežasčių, viena iš jų – neįprastas ir iš dalies beprecedentis šių technologijų pobūdis, dėl kurio atsiranda didelis valdymo atotrūkis tarptautiniu lygmeniu. Pasak jo, taip yra ne tik aplinkosaugos srityje.
Dirbtinis intelektas yra dar vienas pavyzdys, kur tarptautinės reguliavimo veiklos nebuvimas yra ryškus kontrastas politiniams, ekonominiams ir socialiniams interesams.
„Galbūt nesutarsime, ką tiksliai reikėtų daryti su šiomis ir kitomis transformuojančiomis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, ar jas apriboti, uždrausti, ar palengvinti jų atsakingą kūrimą ir naudojimą. Tačiau, vienaip ar kitaip, nesant tinkamų tarptautinių sprendimų dėl įvairių svarbių šiuolaikinių technologijų pokyčių, anksčiau ar vėliau kils problemų“, – sako F. Rabitzas.
