Prof. dr. Egidijaus Rimkaus teigimu, nepaisant to, kad Europa nėra didelė, ji – labai skirtinga, o ir klimato kaita šiaurinę ir pietinę žemyno dalis paveiks labai skirtingai.
„Jeigu paimtume šiaurinę dalį ir pietinę dalį, tai visos prognozės rodo, kad mes važiuojame labai skirtingomis kryptimis, išskyrus, kai kalba eina apie oro temperatūrą – ji augs visame kontinente.
Kas labai svarbu, ypatingai Pietų Europai – kritulių kiekis. Kiek jų bus, ar bus sausros, ar ne. Ten grėsmės iš tikrųjų labai didelės. Pietų Europoje, paimkime Ispaniją, Graikiją, Italiją, ir taip kritulių kiekis yra mažas, o jų bus dar mažiau. Su tuo kartu susijęs ir gaisringumas, sausringumas, nuostoliai žemės ūkyje. Tai viena iš didžiųjų grėsmių. Kaip ir kartais mėgstama pasakyti – Saharos dykuma iš lėto keliasi per Viduržemio jūrą“, – laidoje „Žalias sprendimas“ aiškino E.Rimkus.
Visgi Šiaurės Europoje, pasak profesoriaus, žadamos visiškai priešingos anomalijos – kritulių kiekis turėtų augti.
„Galbūt Lietuvoje tas augimas nebus toks didelis, kaip, sakykime, kokioje Skandinavijoje, bet vis tiek šioks toks augimas bus. Mes esame ties tokia riba – į Šiaurę nuo mūsų stipriai didėja, į Pietus – stipriai mažėja. Jeigu neklystu, Baltarusijoje jau netgi neigiamas trend‘as numatomas, bet Lietuvoje jis turėtų augti“, – pasakojo E.Rimkus.
Klimato kaita jau matoma ir Lietuvoje
Vienas svarbiausių klimato kaitos rodiklių, pasak profesoriaus, yra vadinamosios karščio bangos arba karščiai. Karščio banga, pabrėžia E.Rimkus, tęsiasi kelias dienas iš eilės, o jų trukmė skaičiuojama paprastai – tai dienos, kai temperatūra viršija 30 laipsnių.
„Mes dabar kiekvienais metais jų turime. Jeigu paimtume 20 a. pabaigą, toli gražu net ir Vilniuje, jau nekalbu apie Vakarų Lietuvą, kur visą laiką būdavo mažiau, būdavo ne kiekvienais metais. Dabar mes turime kiekvienais metais ir toli gražu ne po vieną ir ne po dvi: turime 5, 6, 7 ar 8 dienas, netgi rugsėjo mėnesį turime anomalias temperatūras.
Mes, aišku, džiaugiamės, kad rugsėjis buvo toks šiltas, ką galėtų liūdinti, bet jis nėra visiems gerai. Ne visi yra prisitaikę. Tyrimai rodo, kad širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimų skaičius labai priklauso nuo karščio poveikio. Nėra taip lengva, ypatingai vyresniems žmonėms, prisitaikyti prie tokių besikeičiančių sąlygų“, – primena pašnekovas.
Kitas pastebimas dalykas – kritulių intensyvumo didėjimas. Pasak profesoriaus, liūčių turėsime vis daugiau. Yra liūdna žinia ir šaltojo sezono mėgėjams – žiemos toliau trauksis.
„ Kai kalbame apie klimato kaitą, mums labai sunku ją suvokti, nes dažniausiai lengva prisiminti kas buvo vakar, kas yra šiandien, tą skirtumą labai gerai jauti. Tačiau kai kalbi apie klimato kaitą, tau reikia įsivaizduoti, kaip tas per ilgą laiką – 30, 40 metų – pasikeitė.
Jeigu mes paimtume 20 a. 8–9 dešimtmetį, tai klimatas Lietuvos buvo visiškai kitoks. Kas vyresni gali prisiminti – ir žiemomis sniego būdavo, ir -30 laipsnių pasitaikydavo. Dabar jau -20 taip retai pasitaiko, kad yra katastrofa. Jau mums stresą kelia -10 laipsnių temperatūra“, – primena profesorius.
Lietuva atsidurs po vandeniu?
Europos aplinkos agentūros prognozėse pranešama, kad jūros lygis kils visuose regionuose, išskyrus Šiaurės Baltijos jūrą. Visgi diskusijos apie tai, ar Lietuva atsidurs po vandeniu, pasak profesoriaus, nėra realistiškos.
„Visos prognozės rodo, kad per šį amžių jūros lygis globaliu mastu gali pakilti – gali, blogiausiu scenarijumi – iki metro. Dabar kilimo greitis yra apie 3,6 mm per metus. Tai reiškia 40 cm per 100 metų.
Taip, tikriausiai šis pokytis stiprės, bet tai bus apie 500–700 cm. Toje pačioje Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais, gali pakilti ties 50–70 cm, tai nėra kritinė riba“, – paaiškino E.Rimkus.
Jis priduria, kad stambūs pasikeitimai Antarkties sistemoje jūros lygio kilimą gali šiek tiek paspartinti, tačiau „tai tikrai nebus tokia katastrofa, kad mes ar net mūsų vaikai sulauks tokio laikotarpio, kad tarp Vilniaus ir Telšių kursuotų keltai.“
Klimato krizė – grėsmė nacionaliniam saugumui
Kai kurie klimato krizės kontekste įžvelgia ir naudų. E.Rimkus sako, kad tikra tiesa – turizmo sąlygos Lietuvoje tikrai gerės, šildymo sezonas – trumpės. Tiesa, pabrėžia jis, klimato kaita – ne apie tai.
„Klimato kaitos grėsmės yra apskritai ne apie tai. Mes gyvename globaliame pasaulyje, globalioje sistemoje. Klimato kaita veikia ekosistemas, o ekosistemos veikia socialines sistemas. Jeigu turime regioninius konfliktus, žmonės kariauja, ne visada, bet labai daug kur kyšo klimato kaitos ausys“, – primena profesorius.
Augantis gyventojų skaičius, mažėjantys maisto ištekliai, o galų gale – siaubiančios gamtos stichijos. E.Rimkus sako, kad būtent vadinamieji klimato migrantai yra tikroji klimato kaitos grėsmė.
„Mano manymu, klimato kaita visų pirma yra grėsmė ne tiesiogiai, kad pas mus bus daugiau karščio, bet dėl to, kad mums per klimato kaitą kyla grėsmė nacionaliniam saugumui“, – primena jis.
Pasak jo, migrantų skaičius tikėtina augs ir Lietuvoje, tačiau nereikia galvoti, kad kitų šalių migrantų problema nėra ir mūsų problema.
„Kai Vokietija spręs problemą, tai iš dalies spręs ir mūsų finansų sąskaita. Nereikia galvoti, kad tai vokiečių problema – čia mūsų visų problema. Aš visą laiką sakau, kad didžiausia grėsmė turbūt yra Afrika. 1990 m. ten gyveno 600 mln. gyventojų, 2020 – 1,2 mlrd., o 2050 m. neabejotinai gyvens 2,5 mlrd. Įsivaizduokite, šis srautas, dėl to, kad Afrikoje negali išsilaikyti, plūsteli į Europą. Nežinau, ar mes sugebėsime apsaugoti savo sienas“, – paaiškino E.Rimkus.
