Baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą dėl aplinkai padarytos žalos ir saugomų teritorijų suniokojimo Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltais ir skyrė solidžias baudas bendrovės „Akordas 1“ direktoriui 64 metų Gintautui Matulevičiui – 25 tūkst. eurų, jo pavaduotojui 45 metų Mindaugui Karpičiui – 20 tūkst. eurų, o bendrovei – 50 tūkst. eurų.
Iš „Akordo 1“ valstybei priteistas 4 860 336,52 euro ieškinys žalai atlyginti. Šį nuosprendį galima skųsti apeliacine tvarka.
Prokuroras Donatas Blinstrubis prašė paskirti dar griežtesnes bausmes: G.Matulevičiui – 60 tūkst., M.Karpičiui – 50 tūkst., o bendrovei – 150 tūkst. eurų.
Bendrovės vadovai savo kaltės neįžvelgė – esą jie tik nutiesė aplinkkelį, dėl kurio tik pagerėjo situacija, be to, tai neva buvo žodžiu suderinta su Neringos savivaldybės vadovais.
Požiūriai – skirtingi
2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais 1199 tonos statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo išpilta valstybės saugomoje teritorijoje. Atitarnavęs nugremžtas susmulkintas asfaltas buvo gabenamas iš tuo metu rekonstruojamos Taikos gatvės Nidoje.
Kaltinamųjų gynėjai tikino, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga ir tai negali būti vertinama kaip gamtos tarša.
„Frezuotas asfaltas tam tikromis sąlygomis gali būti laikomas statybine medžiaga ir naudojamas statybose, tačiau, mano manymu, kiekvienas vaistas gali būti ir nuodas, priklausomai nuo to, kaip jį naudosime“, – sakydamas baigiamąją kalbą aiškino prokuroras D.Blinstrubis.
Taikos gatvę rekonstravusi bendrovė turėjo statybines atliekas perduoti jas tvarkančioms įmonėms – už tai jai buvo sumokėta beveik 290 tūkst. eurų. Tačiau to nepadarė.
Po trejų metų išpiltų atliekų poveikis gamtai yra sumažėjęs, bet neišnykęs.
Kaltinamųjų gynėjai absurdiškais vadino kaltinimus įmonės vadovams bendrininkavimu, kritikavo padarytos žalos skaičiavimo metodiką – išpylus frezuotą asfaltą esą pagerėjo miškininkų išvažinėtų duobėtų keliukų būklė.
Valdininkai aiškinosi
Teisme apklausiamas Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys aiškino, kad pagal Taikos gatvės remonto darbų projektą turėjo būti palikta viena juosta automobilių eismui, bet rangovas paprašė visai uždaryti eismą, nes taip darbai vyks greičiau.
Tuomet prireikė aplinkkelio. Jis įrengtas keliukuose, kuriais paprastai išvežama mediena, bet jie esą buvo labai prastos būklės, juose strigo lengvieji automobiliai.
Todėl valdininkai nematė nieko bloga, jei keliukai bus paremontuoti, užpiltos duobės ir gilios provėžos.
Kuo ir kaip tos duobės bus užpiltos, savivaldybė esą nesidomėjo ir nemanė, kad čia bus panaudotas smulkintas asfaltas.
Tik kilus triukšmui socialiniuose tinkluose „Akordas 1“ savivaldybei pristatė laboratorijos duomenis, kad ten užpilta medžiaga nekenksminga.
E.Šakalys pripažino, kad rangovas nesutiko surinkti keliukuose išmėtytų stambių senojo asfalto gabalų, tuo teko pasirūpinti pačiai savivaldybei.
Administracijos vadovo pavaduotojas Sigitas Šveikauskas antrino savo viršininkui teigdamas, jog galimam aplinkkeliui neprieštaravo nei miškininkai, nei Nacionalinio parko darbuotojai, ir gailėjosi, kad tokie darbai esą buvo palaiminti tik žodžiu.
Leidimų niekas nedavė
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teisme aiškino, kad joks aplinkkelio projektas, išpilant frezuotą asfaltą itin jautrioje nerijoje, su ja nederintas. Tokiu atveju būtų vertinamas poveikis aplinkai. Jokio leidimo aplinkkeliui nebuvo davusi ir Kretingos miškų urėdija.
„Mums labai svarbus kuo natūralesnis kraštovaizdis. Tas keliukas buvo apaugęs žole, šviesesnės spalvos, su vėžėmis.O kai paskui nuėjau, ten buvo įvairios frakcijos asfalto luitų, tuos gabalus turėjome patraukti į kelkraštį, kad nekeltų pavojaus dviratininkams“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis ir priminė, kad Kuršių nerija – UNESCO saugoma teritorija.
Žala gamtai – didžiulė
Statybinės atliekos buvo išpiltos Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniuose ir vadinamojoje Penkių kalvelių gyvenvietėje. Labiausiai nukentėjo Nida – čia formuojant aplinkkelį atgabenta 1059 tonos sutrupinto atitarnavusio asfalto.
Prokuroro teigimu, į aplinką su atliekomis pateko kenksmingų medžiagų – atlikę senosios dangos tyrimus specialistai aptiko arseno, švino, chromo, vario, nikelio, cinko.
Žala gamtai – didžiulė: sunaikintos būdingos pievos, suformuotos naujos kraštovaizdį keičiančios linijos, atsirado šioms vietoms nebūdingų spalvų, kraštovaizdis sukultūrintas.
Byloje nustatyta, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi rekonstruojamos gatvės Neringoje aplinkkelio įrengimą, buvo noras visus darbus atlikti kuo greičiau ir patogiau.
Teismas priėjo prie išvados, kad buvo abipusis suinteresuotumas: rangovai siekė atsikratyti dalies privalomo išvežti perdirbėjui frezuoto asfalto ir bent šiek tiek sumažinti aplinkkelio įrengimo išlaidas, o Neringos savivaldybė skubėjo panaudoti 2020 metams projektui skirtą papildomą finansavimą.
Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų ir statybinių atliekų paskleidimo Kuršių nerijos nacionaliniam parkui padarytą žalą Aplinkos apsaugos departamentas buvo įvertinęs 5,6 mln. eurų.
