Upė Rietave „grįžo“ namo – į savo senąją vagą
Kaip tvirtina Rietavo savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus mentorius Antanas Aužbikavičius, per Rietavą tekančios Jūros upės vaga labai ilgą laiką buvo dirbtinai ištiesinta ir atrodė tarsi kanalas. „Norėjosi grąžinti upei jos vagą, tad buvo priimtas sprendimas tai padaryti įgyvendinant projektą „Jūros upės kraštovaizdžio formavimas gamtinio karkaso teritorijoje Rietavo mieste“. Projektas buvo bendrai finansuotas iš Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų, valstybės ir Rietavo savivaldybės biudžeto lėšomis ir truko 31 mėnesį“, – pasakoja A.Aužbikavičius.
Pasak pašnekovo, formuojant Jūros upės kraštovaizdį, pirmiausia buvo sutvarkyta dalies miesto gatvių lietaus nuotekų išleidimo atšaka į upę, aplenkiant būsimos maudyklos vietą, taip pat suformuota nauja upės vaga, o, tiksliau tariant, vanduo grąžintas į savo senąją vagą, buvusią tiesiąją užpilant žemėmis ir apsėjant žole. Kadangi Rietave nėra jokio kito vandens telkinio, norėjosi Jūros vagą padaryti kuo patogesnę gyventojams, suformuoti paplūdimį, kitas poilsio zonas, kitaip tariant, išplėsti rekreacines erdves. Kadangi vandens lygis upėje nėra labai aukštas, kai kur buvo suformuotos specialios akmenų sraujymės, paaukštintas vandens lygis, sutvirtinti krantai.
Kaip teigia Rietavo savivaldybės atstovas, šis projektas sudarė palankias sąlygas ir davė postūmį imtis ir šioje suformuotoje miesto teritorijoje sėkmingai įgyvendinti dar vieną Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą – „Poilsio ir rekreacinės zonos įrengimas šalia kunigaikščių Oginskių dvarvietės“. Vykdant šį projektą buvo įrengti pėsčiųjų takai pagal naujai atkurtą Jūros upės vagą, pasodinta medžių, krūmų. Pagal takus įrengta suoliukų, dviračių stovų, šiukšliadėžių. Šalia išplatintos upės ir pakrantėje įrengto paplūdimio pastatyta pavėsinė su mediniais stalais, įrengta aptverta vaikų žaidimo aikštelė, pastatyti du tualetai (vienas iš jų – neįgaliesiems). Taip pat įrengta persirengimo kabinų. Siekiant sudaryti galimybę aktyviai leisti laiką šioje vietoje įrengta tinklinio aikštelė, laužavietė. Į rekreacinę zoną atvestas geriamo vandens vamzdynas, įrengtas čiaupas.
Didžiausias iššūkis tvarkant Jūros upės kraštovaizdį, anot A.Aužbikavičiaus, buvo sutvarkyti lietaus nuotekų išleidimo atšakas, kad lietaus vanduo nenutekėtų į upę, kurios išplatintoje dalyje įrengta maudymosi vieta. Su šia problema susitvarkyta pritaikius tam tikrus statybinius inžinerinius sprendimus.
Į klausimą, kaip į pokyčius reagavo patys rietaviškiai, A.Aužbikavičius atsako su šypsena: „Neabejotinai teigiamai. Žmonės džiaugiasi turėdami naujų patogių erdvių laisvalaikiui: pasivaikščiojimams, maudynėms ar pasibuvimui gamtoje. Dabar Jūros upės pakrantėse Rietave kasdien gausu žmonių. Miestas, tikrąja to žodžio prasme, gyvas. Šeimos su vaikais, senoliai, jaunimas – kiekvienas randa ką veikti paupyje ir greta esančiame Oginskių dvarvietės parke. Kas ilsisi tiesiog sėdėdamas ant suoliuko, kas sportuoja, kas tiesiog vaikštinėja“, – pasakoja pašnekovas.
Jūros upės krantinė Tauragėje dabar traukia tiek jauną, tiek seną
Pastebimai pasikeitusiu Jūros upės kraštovaizdžiu jau kuris laikas džiaugiasi ir Tauragės miesto gyventojai. Žmonės dabar kur kas dažniau savo laisvalaikį leidžia prie upės, ten vaikštinėja, bendrauja, bėgioja.
Kaip tvirtina Tauragės savivaldybės Plėtros investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Stankienė, įgyvendinant Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo tvarkoma Jūros upės pakrantė ir šlaitas, buvo nuveikta išties nemažai darbų.
„Pirmiausia šioje teritorijoje buvo sumažintas krūmų skaičius, atidengta panorama nuo šlaito viršuje esančio tako į Jūros upės slėnį, taip pat atnaujinta ir laiptų aikštelėse buvusių poilsio suoliukų medinė danga. Sutvarkytas vandens nuvedimas, kad būtų užtikrintas šlaito stabilumas ir vandens nutekėjimas per Jūros upės krantinę. Įrengti laiptų turėklai“, – paaiškina pašnekovė ir priduria, kad šis upę vizualiai tikrąja to žodžio prasme pakeitęs projektas buvo impulsas dar vienam, taip pat finansuojamam Europos Sąjungos lėšomis, kurį įgyvendinant visame mieste buvo formuojamas kraštovaizdis, gerinama ekologinė Kartų parko būklė, sukurta naujų tauragiškių laisvalaikio erdvių.
Didžiausių iššūkių, įgyvendinant projektą, anot A.Stankienės, kėlė aplinkosauginiai reikalavimai. „Gamtoje sava tvarka ir procesai, žmogui privalu juos gerbti. Tad, pavyzdžiui, medžių ir krūmų nebuvo galima kirsti paukščių perėjimo metu. Tai šiek tiek stabdė darbų pradžią Jūros upės pakrantėje“, – neslepia pašnekovė. Nepaisant šių keblumų, projekto rezultatai – įspūdingi. Jais patenkinti tiek vietos gyventojai, tiek Tauragės svečiai. Jūros upės krantinė dabar traukia tiek jauną, tiek seną, atsiverianti panorama skatina atvykti, pasigrožėti upės vaizdu, pailsėti nuo miesto šurmulio ir tiesiog pasidžiaugti gamta bet kuriuo metų laiku: tiek kaitinant karštai vasaros saulei, tiek pučiant žvarbesniam šaltojo metų sezono vėjui. Žmonės taip ir daro.
Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
