Negalėjo patikėti
„Graudžiai graudu“, – ištarė Pelutavos kaimo bendruomenės pirmininkė L. Brigienė.
Moteris telefone esančia vaizdo stebėjimo kamera nufotografavo ją sukrėtusį vaizdą ir paviešino socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje.
Nuotraukoje matyti miške išmestos dešimtys naudotų automobilių padangų, taip pat ir kitų automobilio dalių.
Ne vienam šį vaizdą pamačiusiam kilo mintis, jog visu šiuo „turtu“ atsikratė kokio nors nedidelio serviso ar automobilių remonto dirbtuvių savininkas.
Vaizdas šokiravo
Kaimo bendruomenės pirmininkę vaizdas vietos gyventojų pamėgtame miške šokiravo. Moteriai buvo sunku suprasti, koks žmogus gali šitaip baisiai teršti gamtą.
„Išėjau pagrybauti į mūsų kaimelio mišką ir va, radau. Visi žino Pelutavos mišką, tik kaip jis tiksliai vadinasi, nežinau. Bet vietą, kur suverstos šiukšlės, žinau ir galiu tiksliai parodyti“, – paaiškino moteris.
Teks surinkti miškininkams
Visą šį „turtą“, ko gero, teks surinkti Valstybinių miškų urėdijos darbuotojams. Šie kasmet organizuoja akcijas, kurių metu iš miškų išvežamos ne tik padangos, bet ir baldai, buitinė technika, kitos šiukšlės.
Miškininkai ne kartą į tokias akcijas yra pakvietę ir „Rinkos aikštės“ žurnalistus, kad būtų įamžinta, kiek šiukšlių į mišką atgabenama per vienerius metus.
Teršia ne pavieniai gyventojai, o įmonės Miškininkai atvirauja, jog vis dėlto daugiausia miškus teršia ne pavieniai gyventojai, o įvairų firmų savininkai.
Labai dažnai miškininkai randa priverstų padangų. Remontininkai palieka ir įvairių transporto priemonių detalių: automobilių stiklų, buferių.
Tokias atliekas automobilių remontu užsiimančioms įmonėms reikia nugabenti į stambiųjų atliekų aikštelę ir ten priduoti už tam tikrą mokestį. O mokėti dažnas nenori, todėl ir išverčia viską „nemokamai“ miške. Neretai miškininkai aptinka ir statybinių atliekų: šiferio lūženų, putų polistireno.
Yra ir ūkininkų, kurie atgabena plėveles nuo šienainio ritinių. Vis dar pasitaiko, kad miške randa seną sofą, televizorių ar net šaldytuvą.
Gresia bauda
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą baudos skaičiuojamos atsižvelgiant į teršalų kiekį. Pavyzdžiui, aplinkos užteršimas pačiu mažiausiu, mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų, nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Toks pat nedidelis kiekis pavojingų atliekų užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų.
Tačiau aplinką užteršus vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu gresia bauda nuo 550 iki 1 500 eurų.
Už tokį kiekį gamtoje paliktų pavojingų atliekų gali tekti pakloti nuo 1 400 iki 2 400 eurų.
