Skelbiama, kad jie numato ilgalaikes subalansuotas šalies miškų politikos kryptis, skaidrinti ir spartinti statybos procesus mažinant administracinę naštą, stiprinti ir plėsti gamintojų ir importuotojų atsakomybę tvarkant atliekas, tobulinti sanitarinių apsaugos zonų teisinį reguliavimą, efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, suteikti savivaldai daugiau galių priimti su aplinkos apsauga susijusius sprendimus.
Miškų įstatymo pakeitimais siūlomi sprendimai, kaip geriau suderinti gamtos apsaugą ir tvarų miškų valdymą. Šiuo tikslu pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, kad ji būtų labiau pritaikyta biologinei įvairovei saugoti, klimato kaitai spręsti ir visuomenės poreikiams tenkinti.
Taip pat siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams. Kartu teikiami dar 6 lydinčiųjų įstatymų pakeitimai.
Statybos įstatymo ir dvylikos prie jo pridedamų įstatymų pakeitimais siekiama padidinti statybos proceso skaidrumą ir efektyvumą, sumažinti administracinę naštą ir pagerinti aplinkos kokybę.
Peržiūrėjus statybos leidimų išdavimo reikalavimus, padidinus projektavimo proceso lankstumą, padidinus statybos dalyvių atsakomybę ir sutrumpinus projektavimo ir statybos leidimų gavimo terminus, siekiama optimizuoti statybos leidimų išdavimo sistemą, išlaikant, o kai kuriais atvejais ir pagerinant kokybę.
Statybą leidžiančius dokumentus siūloma išduoti projektavimo stadijoje, supaprastinti SLD išdavimą mažiau rizikingoms statinių grupėms. Didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais, jiems suteikiama daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.
Atliekų tvarkymo įstatyme ir kartu su juo teikiamų kitų 5 teisės aktų siūlomi pokyčiai skirti stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę.
Aplinkos apsaugos kontrolės institucijos įgis daugiau įgaliojimų taikyti sankcijas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą asmenims, kurie savo ekonominės veiklos neįregistravo, juridiniams asmenims už netinkamą atliekų rūšiavimą.
Su komunalinių atliekų tvarkymo sistema susiję pakeitimai leis skaidriau ir tiksliau prognozuoti sąnaudas, kurios įtraukiamos skaičiuojant vietinę rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą, aiškiau reglamentuos savivaldybių atliekų tvarkymo sistemų veiklą, užtikrins savivaldybių atsakomybę vykdant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę.
Seimas svarstys Aplinkos ministerijos parengtą Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių dar 8 įstatymų pakeitimo projektų paketą, kuriam Seimas pavasario sesijoje pritarė po pateikimo.
Pakeitimais siekiama, kad saugomų teritorijų steigimo procesas taptų efektyvesnis ir skaidresnis, supaprastinant apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais pasirašymo procedūras, įteisinant individualų saugomų teritorijų žemės savininkų informavimą ir patikslinant kompensacijų už veiklos apribojimą saugomose teritorijose tvarką.
Naujas užduotis, susijusias su Europos Sąjungos ir Lietuvos įsipareigojimais įgyvendinti numatoma pavesti saugomų teritorijų institucijų tinklui.
Bus svarstomi su Sveikatos apsaugos ministerija parengti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai. Numatoma koreguoti „klaidos taisymo“ pagrindu (kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei gretimose teritorijose pradėti formuoti žemės sklypai) nustatomų SAZ kriterijus.
Siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų. Kai kuriais atvejais šią prievolę siūloma nustatyti, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei šiuo metu nustatyta. Seimas pavasario sesijoje jau yra po pateikimo pritaręs šiems pakeitimams.
Seimui pateikti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams be policijos pareigūnų keliuose stabdyti transporto priemones ir be Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų atlikti operatyvius taršos matavimus.
Kartu teikiami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę keliuose suteikiant papildomų įgaliojimų Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams riboti taršos reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių dalyvavimą eisme panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Siūloma sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija bendru teisiniu dokumentu nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai leis mažinti eisme dalyvaujančių techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių ir jų neigiamą poveikį aplinkai, eismo saugumui.
Lokalias oro taršos problemas padės spręsti Aplinkos apsaugos įstatymo, kartu su juo teikiamų Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Savivaldybės galėtų nustatyti taisykles buitinių taršos šaltinių keliamai aplinkos oro taršai riboti ir įgytų teisę vykdyti jų laikymosi bei kitos su oro tarša susijusios buitinės veiklos kontrolę.
Be to, turėtų teisę Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų oro užterštumo lygių neatitinkančiose teritorijose riboti ar drausti deginti tam tikrų rūšių kurą, naudoti ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančius kurą deginančius šildymo ir kitus įrenginius.
Taip pat savivaldybėms siūloma suteikti teisę nustatyti griežtesnius aplinkos apsaugos normatyvus ar taisykles negu valstybiniai, o jų nesant – savivaldybės lygio.
Nuo 2026 m. siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – antracitą, anglis, koksą, puskoksį, durpių kurą, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas pramoninėse krosnyse kaip technologinis kuras.
Dar vienas svarbus Aplinkos apsaugos įstatymo pataisose siūlomas pokytis – numatoma įtvirtinti galimybę aplinkos ministro įgaliotai institucijai pasitelkti kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui Priešgaisrinės apsaugos departamentą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dalyvauti tikrinant ūkio subjektą prieš jam pradedant veiklą taip užtikrinant kompleksinį patikrinimą.
