Užimta ne tik Neapolio, bet ir kitos Italijos ligoninės – smarkiai padaugėjo žmonių, besikreipiančių skubios pagalbos dėl su karščiu susijusių ligų. Kai kurios ligoninės pranešė, kad į skubios pagalbos skyrius atvyko 20–25 proc. daugiau pacientų nei įprastai.
Tiesa, toks sveikata besiskundžiančių gyventojų skaičius nestebina – kai kur karštis pasiekė dar neregėtas aukštumas. Romoje temperatūra pasiekė net 41,8 laipsnio ir pagerino ankstesnį rekordą, pasiektą 2022 m. birželį – 40,7 laipsnio. Sicilijoje temperatūra siekė apie 41 laipsnį, o Sardinijoje buvo pakilusi iki 45 laipsnių.
Pietiniame Neapolio mieste Kardarelio ligoninė pranešė, kad vien per antradienį skubios pagalbos kreipėsi 231 pacientas. Tai yra po vieną pacientą kas šešias minutes, o tai – didžiausias dienos skaičius nuo 2020 m. koronaviruso laikų.
Nors dauguma pacientų buvo pagyvenę žmonės, pagalbos kreipėsi įvairaus amžiaus gyventojai bei turistai.
„Išgyvename itin jautrų momentą“, – sakė ligoninės generalinis direktorius Antonio d'Amore. Iš pirmadienį priimtųjų 2 proc. buvo sunkios būklės, o 38 proc. vidutiniškai kritinės būklės.
„Atsižvelgdamas į momento kritiškumą, prašau piliečių kreiptis į Karadelio skubios pagalbos skyrių tik esant tikrai būtinybei. Dabar turime skirti savo jėgas tiems, kuriems tikrai reikia pagalbos“, – sakė A.d'Amore.
Italijos sveikatos apsaugos ministerija 23 miestams, įskaitant Romą, Florenciją, Boloniją, Barį, Kataniją, Kaljarį, Palermą ir Turiną, paskelbė „raudonąjį pavojaus lygį“. Tai reiškia, kad karštis yra toks stiprus, jog manoma, kad jis kelia grėsmę visų gyventojų, ne tik vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai.
Ministerija paragino žmones rengtis lengvais drabužiais, vengti buvimo lauke karščiausiomis valandomis ir atsisakyti alkoholio, kavos bei gazuotų gėrimų.
Apie padidėjusį priimtų pacientų ar iškvietimų į skubios pagalbos skyrius skaičių taip pat pranešė ligoninės pietiniame Apulijos regione ir Veneto regione šiaurėje.
Praėjusią savaitę paskelbti tyrimai parodė, kad praėjusią vasarą, kuri buvo pati karščiausia per visą istoriją, visoje Europoje dėl karščio mirė 61 672 žmonės. Didžiausias mirtingumas buvo Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.
„Esame šalis, kurios gyventojai yra vieni iš seniausių, o kai prie amžiaus prisideda sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ligos ar kvėpavimo sutrikimai, karštis tampa pražūtingas“, – sakė Italijos gydytojų federacijos viceprezidentas Giovanni Leoni.
Šią vasarą visame šiauriniame pusrutulyje dėl ekstremalios klimato kaitos sukeltų karščių buvo sumušti temperatūros rekordai. Praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas karščiausias birželis pasaulyje, o pirmosios liepos mėnesio dienos, manoma, buvo karščiausios kada nors užfiksuotos dienos. Šiaurės Atlanto vandenyno temperatūra taip pat neįprastai aukšta.
Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje, kuris dažnai būna karščiausia vieta Žemėje, sekmadienį temperatūra pasiekė 53,3 laipsnio ir beveik pasiekė pasaulio rekordą.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
