Dėl Gedimino kalno ekstremalios situacijos trečiadienį diskutuota Seimo Kultūros komiteto posėdyje.
R. Kačkutė parlamentarams papasakojo, kad šiuo metu kalno būklė yra stabili, nes yra sausa.
„Bet iš tikrųjų priminsiu, kad pastaroji nuošliauža kalne įvyko 2022 m. birželį. 2021 ir 2022 metais patyrėme vieną kitą nuošliaužą, bet nuo 2022 m. birželio atėjo ramesnis periodas. Žiemą, sakyčiau, išgyvenome labai ramiai. Dar kartą primenu, kad nuošliaužos yra labiau vizualinė tarša, o realiai paties kalno stabilumui grėsmė nekyla.
Tikimės, kad ir toliau jos nebus. Ir toliau stebime kalną 24 val. per parą, pajutę mažiausius daviklių identifikuojamus svyravimus, imamės priemonių, gelbėjame kalną. Galima sakyti, kad sausra Lietuvai yra labai bloga, o kalnui – labai gera situacija“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Ji pridūrė, kad jei bus labai sausa vasara ir kalnas viduje išdžius, ruduo bus ramesnis. „O jei vasarą bus lietingesnė, grįšime prie to tam tikrų problemų“, – sakė R. Kačkutė.
Pranešėja pabrėžė, kad nuolatinis iššūkis yra kalno tvarkymo finansavimo poreikis.
„Pirmas etapas, kuris turėtų baigtis 2027 m, būtų pietrytinio šlaito sutvirtinimas. Tam reikia 13 mln. eurų. Taip pat mes manome, kad prie pirmo Gedimino kalno etapo tvarkymo reikėtų prijungti keltuvą.
Jis yra 15 metų eksploatuojamas. Tokių keltuvų jau niekas nebegamina, nėra pagalbinių dalių ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje. Mes prieš pusę metų nusipirkome paskutines dalis. Dabar, kai keltuvas suges, jau nebebus galima jo pataisyti. Artimiausiu metu gali būti, kad keltuvas į Gedimino kalną nustos veikti“, – įspėjo ji.
Pasak R. Kačkutės, antras darbų etapas būtų 2027–2032 metais, tai – kitų šlaitų tvirtinimas. Trečias etapas būtų įveiklinimas.
„Siūlome, kad Gedimino kalnas būtų finansuojamas per investicinį projektą. Primenu, kad tos lėšos – 10 mln. eurų – kurios buvo skirtos Europos Sąjungos – nespėjome jų įsisavinti dėl teisminių procesų.
Ekstremalios situacijos Gedimino kalne suvaldymui kiekvienais metais yra numatyta po 300 tūkst. eurų. Tai nereiškia, kad kiekvienais metais tie pinigai tokie yra išleidžiami. Čia tik numatyti rezerve, jei atsitiktų nelaimė ir turėtume staigiai tvarkyti situaciją, kaip anksčiau jau yra atsitikę“, – sakė ji.
R. Kačkutė posėdyje primine, kad kalno tvarkymo darbus atlieka įmonė „Hidroterra“.
