Kuršių nerijos nacionalinis parkas pranešė, kad Kuršių neriją skalaujančių vandenų, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse jau pradeda formuotis gelsvos spalvos žiedadulkių sąnašos. Visgi tokį vaizdą galima pamatyti ir kitur.
„Jei gyvenate šalia pušyno, jau kurį laiką galite stebėti intensyvų pušų žydėjimą. Nusistovėjus giedriems orams ypač daug žiedadulkių skraido ore ir nusėda ant įvairių paviršių.
Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.
Žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į plaučius. Sveikiems, nealergiškiems žmonėms didelė žiedadulkių koncentracija aplinkos ore sveikatai didelės įtakos neturi.
Stebimas ir vandens tekinių spalvos ir skaidrumo pasikeitimas dėl žiedadulkių. Taip atsitinka dėl to, kad net dideli kiekiai lengvų žiedadulkių ore yra nepastebimi, tačiau žiedadulkės, pakliuvusios į vandenį, neskęsta, o susikaupia paviršiuje ir taip jį uždažo. Upių, ežerų ir Baltijos jūros pakraščiuose, kur bangos atsimuša į krantą, kur yra sraunumos, žiedadulkėmis prisotintas vanduo susiplaka ir susidaro putos.
Gyventojus stebina pakitusi vandens spalva ar putos. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje ne kartą buvo atlikti prisotinto žiedadulkėmis vandens tyrimai ir buvo nustatyta, kad padidėjęs skendinčių dalelių kiekis vandenyje yra gamtinės kilmės, o atlikus mikroskopinį mėginių tyrimą, matėsi, kad vandenyje yra labai daug žiedadulkių“, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
