Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnybos Kamčiatkos skyriaus duomenimis, Šivelučo ugnikalnis išsiveržė šiek tiek po vidurnakčio, o pelenų debesis pasklido 108 000 kvadratinių kilometrų plote, praneša „Reuters“.
Iš ugnikalnio veržėsi sniegą tirpdantys lavos srautai, o tarnybos perspėjo apie galimas nuošliaužas netoliese esančiame greitkelyje. Kaimus užklojo 8,5 cm storio pilkų pelenų sluoksnis – storiausias per 60 metų.
„Pelenų debesis siekė 20 kilometrų aukštį ir judėjo į vakarus, o ant netoliese esančių kaimų labai intensyviai krito pelenai“, – sakė Geofizinės tarnybos Kamčiatkos filialo direktorius Danila Čebrovas.
„Ugnikalnis tam ruošėsi mažiausiai metus... procesas tęsiasi, nors dabar šiek tiek nurimo“, – sakė D.Čebrovas.
Jis sakė, kad dabar ugnikalnis tikriausiai nurims, tačiau negalima atmesti galimybės, kad toliau nesusidarys dideli pelenų debesys. Jis teigė, kad lavos srautai neturėtų pasiekti vietos kaimų.
Kamčiatkos ugnikalnio išsiveržimo padarinių likvidavimo grupė (KVERT) paskelbė raudonąjį pranešimą aviacijai, kuriame teigiama, kad „tebesitęsiantis aktyvumas gali turėti įtakos tarptautiniams ir žemai skrendantiems orlaiviams“.
Kamčiatkos pusiasalyje, esančiame už maždaug 6 800 km į rytus nuo Maskvos, buvo uždarytos kai kurios mokyklos, o gyventojams liepta likti namuose.
„Dėl to, ką ką tik mačiau čia savo akimis, vaikams bus neįmanoma eiti į mokyklą, ir apskritai vaikų buvimas čia kelia abejonių“, – sakė O.Bondarenko.
Jis pridūrė, kad gyventojams buvo atkurta elektros energija ir tiekiamas geriamasis vanduo.
Vienas didžiausių ir aktyviausių Rusijoje Šivelučo ugnikalnis per pastaruosius 10 000 metų patyrė apie 60 didelių išsiveržimų, paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 2007 metais.
