Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir kai kuriose Austrijos dalyse sniego yra gerokai mažiau nei vidutiniškai, sakė Austrijos valstybinės meteorologijos tarnybos „GeoSphere Austria“ meteorologas Klausas Haslingeris.
Italijos pelno nesiekianti aplinkosaugos organizacija „Legambiente“ perspėja, kad pastaraisiais mėnesiais Italijos Alpėse iškrito 53 proc. mažiau sniego nei vidutiniškai per daugelį metų.
Problema yra ne tik sniego, bet ir lietaus trūkumas. Duomenys rodo, kad Po upės baseine, nusidriekusiame per šiaurės Italiją, kritulių kiekis sumažėjo 61 proc., palyginti su istoriniu vidurkiu.
Prancūzijoje po kelių iš eilės savaičių be lietaus baiminamasi, kad jau antrą vasarą iš eilės bus sausra ir bus ribojamas vandens tiekimas.
K. Haslingeris sakė, kad yra įrodymų, jog visuotinis atšilimas skatina tokius temperatūros pokyčius, todėl ateinančiais metais sausringi orai bus dažnesni.
„Jei pavasario orai bus panašūs į 2022 metų, sausra taps daug stipresnė“, – perspėjo Vienos gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universiteto žemės ūkio meteorologas Josefas Eitzingeris. Pasak jo, darosi akivaizdu, kad šiemet upės atneš daug mažiau kalnų tirpsmo vandens, kuris taip pat yra labai svarbus požeminiam vandeniui papildyti.
Prancūzijoje, remiantis nacionalinės vandens stebėsenos sistemos duomenimis, iš 422 stebimų požeminio vandens telkinių 125-yje jau yra labai žemas lygis, 120 – žemas, o 97 – vidutiniškai žemas.
Visame pasaulyje garsūs Venecijos kanalai taip pat džiūsta, daug gondolų guli dumble, o mažesniais kanalais kol kas negalima plaukioti. Neseniai per atoslūgį buvo užfiksuotas daugiau kaip 65 cm žemesnis už įprastinį vandens lygis.
Kenčia visa šiaurės Italija. Pasak laikraščio „La Repubblica“, po mėnesio be lietaus Italijos „Maisto slėnyje“, esančiame Emilijos-Romanijos regione, kyla pavojus, kad šalyje 40 proc. sumažės maisto produktų gamyba.
