Žemųjų Šančių bendruomenė pusantrų metų sudarinėjo Šančių gamtos žemėlapį. Viena idėjos sumanytojų Vita Gelūnienė pasakojo, kad norėjosi sukaupti informaciją apie Šančių gamtą ir tomis žiniomis pasidalinti su kitais.
Visi norintieji ir tam tikrų sričių ekspertai galėjo siūlyti, jų nuomone, svarbias vietas, objektus ar net reiškinius ir informaciją bei nuotraukas patys kelti į interaktyvų žemėlapį.
Šių metų pradžioje žemėlapyje jau buvo pažymėti 193 taškai. Žvelgiant į žemėlapį matyti, kad nemažai kauniečių daliai labai svarbus yra Aukštųjų Šančių ąžuolynas, ten augantys ąžuolai, ant jų kamienų besiraizgančios gebenės lipikės ir ten įsikūrę gyvūnai.
Daug objektų yra ir Nemuno pakrantėje tarp M.K.Čiurlionio ir Panemunės tiltų. Tai ir Nemune gyvenantys ar čia trumpam apsistojantys paukščiai, bebrai, lapės, medžiai ir kiti augalai, paplūdimys.
Kai kas įamžino net pakrantėje besimėtančias padangas ar Šančių namų patvoriuose puoselėjamus gėlynus – savotiškas dovanas praeiviams.
Pati V.Gelūnienė nufotografavo ir aprašė ilgamečius draugus – prie Sodų gatvės 15A medinio namo daug metų augantį ąžuolą. Tai esą rodo artimą ryšį tarp Šančių gyventojų ir gamtos.
Šančiškė mokytoja ir gidė Rolanda Girskienė į žemėlapį įkėlė ne vieną objektą. Pavyzdžiui, papasakojo apie Prancūzų gatvės pradžioje augančias senas įspūdingai atrodančias tuopas.
„Šios senolės garbingai baigia nugyventi savo amžių. Jos mena tuos laikus, kai Šančiuose šeimininkavo carinės Rusijos valdžia ir XIX amžiaus pabaigoje pastatė visą karinį miestelį. Tuopos auga abipus keliuko, kuris veda link buvusių carinių parako sandėlių“, – vietą ir augalus apibūdino R.Girskienė.
Kažkas įkėlė informaciją apie Skuodo gatvės ir A.Juozapavičiaus prospekto sankirtoje augantį olimpiečių ąžuolą. Apie jį yra kelios istorijos. Viena teigia, kad ąžuolas buvo pasodintas 1924 metais, kai Lietuvos olimpiečiai pirmą kartą dalyvavo šiose žaidynėse, vykusiose Paryžiuje, ir medį pasodino grįžę iš jų.
Kita, kad tai Vilniaus ąžuolas, sodintas 1933 metais. Apie tai tuomet rašė spauda ir Šančių gamtos žemėlapyje prie ąžuolo nuotraukos šis straipsnelis taip pat pridėtas. 2008 metais šančiškės Almantės Šulgienės-Rabikauskienės pastangomis buvo pastatytas atminimo akmuo, skirtas olimpiečiams pagerbti.
Kurs ateities viziją
Šančių gamtos žemėlapis jau beveik baigiamas pildyti. Taip pat Šančių bendruomenės nariai kūrė ir atminties bei dabarties žemėlapius. Iš viso juose pažymėta apie tūkstantį objektų.
Netrukus su Žemųjų Šančių bendruomene bendradarbiaujantys Kauno technologijos universiteto mokslininkai visą informaciją pradės analizuoti ir apibendrins.
Šios žinios pravers Šančių bendruomenei kurti viziją, kaip jų gyvenamoji aplinka galėtų plėtotis ateityje.
