Ar gali Gedimino kalno tvarkybos darbus projektuoti architektas, neturintis archeologinio paveldo tvarkybos atestato?
Toks klausimas kyla specialistams, stebintiems, kaip galvotrūkčiais vyksta vieno Lietuvos simbolių gelbėjimas. Tam atsakingi valdininkai skubinami pasirašyti dokumentus, kurie galimai netgi pažeistų įstatymus.
Įtarimų, jog kažkas ne taip, kyla ir dėl to, kad Gedimino kalno tvarkybos darbų konkurso dokumentai buvo slepiami, o kai jie vis dėlto buvo paskelbti, paaiškėjo, kad juose – dvi skirtingos architektų pavardės.
Užkliuvo esminiai dalykai
Ginčas tarp įmonės „Hidroterra“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) bei kitų valstybinių institucijų dėl Gedimino kalno tvarkymo kilo nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Dėl to LNM su šia įmone praėjusiais metais nutraukė sutartį.
LNM tvirtina, kad vykdydamas darbus be minėto leidimo muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.
O projektuotojai tikina, kad UNESCO saugoma teritorija – ne Fabijoniškės, joje jokie statybos darbai negalimi.
Gedimino kalno projektavimo darbus perėmė įmonė „Maspro“, šių darbų vertė – 718 tūkst. eurų.
„Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą“, – gegužę džiūgavo muziejus.
„Hidroterra“ buvo spėjusi atlikti daug kalno tyrimo, projektavimo darbų. LNM nuomone, naujasis projektuotojas turėjo atlikti korekcijas iš esmės jau parengtame projekte, o tai padaręs – gauti statybos leidimą.
Nors sutvarkymo projektą „Maspro“ parengė, jo derinimas ir tvirtinimas įstrigo, nes atsakingi specialistai suabejojo kai kuriomis procedūromis.
Kelia aukštus reikalavimus
Lietuvoje yra penki architektai, turintys archeologinio paveldo tvarkybos atestatą.
Dalyvaudama konkurse bendrovė „Maspro“ pateikė architektės Dalios Kriaučiūnienės pasirašytą įsipareigojimą, kad ji yra susipažinusi su Gedimino kalno tvarkybos dokumentais ir kad pateikta informacija apie jos kvalifikaciją yra teisinga.
Tačiau „Maspro“ projekte jau nurodoma Kęstučio Bakanausko pavardė. Abu architektai turi architektūrinio, bet ne archeologinio paveldo tvarkybos darbų projektavimo atestatus.
Kad Gedimino kalnas ir ant jo esantys kultūros paveldo objektai turi archeologines vertingąsias savybes, nurodoma Kultūros vertybių registre. Atliekant darbus tokiame objekte būtina itin aukšta architekto kvalifikacija.
Siūlė greičiau pasirašyti
„Kaip projektinius dokumentus Kultūros paveldo departamentui ir savivaldybei derinti galima teikti su nekvalifikuoto architekto parašu? Pasirodo, galima“, – stebėjosi vienas prašęs neminėti pavardės paveldotvarkos specialistas.
Jo žodžiais, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir savivaldybės specialistai, atsakingi už dokumentų derinimą ir tvirtinimą, matydami, kad tai nekvalifikuoto architekto teikiami dokumentai, yra spaudžiami pasirašyti projektinius siūlymus.
Taip Gedimino kalno projektiniai dokumentai jau pusmetį stumdomi, tam prieš porą savaičių į KPD net buvo atvykęs kultūros ministras Simonas Kairys. Susitikime su juo buvo privaloma dalyvauti visiems specialistams, susijusiems su Gedimino kalno dokumentų tvirtinimu.
Šaukštai – jau po pietų
Kultūros ministerijos atstovė Agnė Grinevičiūtė neatsakė, ar Gedimino kalno tvarkybos darbų projekto vadovas turi tinkamą kvalifikaciją, ir siūlė šiuo klausimu kreiptis į LNM.
Į LNM rodė ir KPD direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas, o „Maspro“ apskritai nepanoro paaiškinti padėties.
Paklausta apie projektuotojo kvalifikaciją LNM atstovė Jurga Strimaitienė aiškino, kad pirmojo etapo projektinių pasiūlymų dalis jau suderinta su atsakingomis institucijomis ir nebuvo gauta jokių pastabų, kad kvalifikacija galėtų būti netinkama, kad projektuotojas neatitiktų visų pirkimo metu jam keltų reikalavimų.
Ar LNM nepastebėjo, kad konkursui pateiktame pasiūlyme kvalifikaciniame pažymėjime nurodyta viena architekto pavardė, o projekto vadovo – kita?
„Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia vėlesniame etape keisti nei projektuotojų komandos, nei projekto vadovo, jeigu jie atitinka pirkimo metu keltus kvalifikacinius reikalavimus. Korekcijas inicijuoja tiekėjas, o muziejus neturi jokio teisinio pagrindo tai drausti“, – tikino J.Strimaitienė.
Pasiteiravus, ar savivaldybė, kuriai taip pat teikiami dokumentai tvirtinti, domėjosi projektuotojo kvalifikacija, jos atstovas Gabrielius Grubinskas aiškino, kad projekto dokumentai dar nagrinėjami: „Leidimai bus išduodami pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į pateiktus dokumentus.“
Leis ir statybos darbus?
Kultūros ministerijai nė motais ir dar vienas neatitikimas: parengto projekto pavadinime, projektavimo užduotyje minima A laida, o brėžiniuose – 0 laida.
„Hidroterra“ jau buvo parengusi projekto 0 laidą, bet prieštaravo, kad ja naudotų „Maspro“. Tad galima sakyti, kad ši bendrovė projektą privalėjo rengti iš naujo.
„Ne specialistui tai gali atrodyti smulkmena, tačiau iš tiesų tai taip pat esminis dalykas“, – komentavo paveldotvarkos specialistas.
Jam nerimą kelia ir numatomi tvarkomieji statybos darbai griežtai saugomoje teritorijoje.
Juk dar praėjusiais metais Kultūros ministerijai savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vadovas Darius Daunoras nurodė, kad Vilniaus pilių rezervate taikomas tik konservavimo režimas. Joks kitas tvarkymo režimas nenumatytas, tvarkomieji statybos darbai negali būti atliekami.
Tiesa, šių metų spalį vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis aiškino jau kitaip: esą nagrinėjamas klausimas dėl statybą ant Gedimino kalno leidžiančio dokumento išdavimo.
G.Grubinskas aiškino, kad savivaldybė, rengdama raštą Kultūros ministerijai, rėmėsi tuo metu galiojusiais teisės aktais: „Jei teismai ar atsakingos institucijos keis statybos ir tvarkybos darbus reglamentuojančių teisės aktų aiškinimą, savivaldybė tam neprieštaraus ir bendradarbiaus su ministerijomis dėl tolesnių Gedimino kalno tvarkymo darbų.“
Jo žodžiais, savivaldybė yra pateikusi pastabas projekto rengėjams. Jei projektas bus pataisytas, statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
Anot J.Strimaitienės, pagal optimistinį scenarijų pavasarį turėtų prasidėti Gedimino kalno pietrytinės dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pamatų tvirtinimo rangos darbai.
Šįmet – 2 nuošliaužos
Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po nepalankių orų nauja nuošliauža užfiksuota šių metų vasarį.
Birželio mėnesį kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota dar viena nuošliauža.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais buvusių kelių nuošliaužų, 2017-ųjų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Galiojanti ekstremalioji situacija leidžia LNM nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius.
Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatos vykdoma fizinė vizualinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.
