Riedulys nuo dabartinio žemės paviršiaus išlindęs 30–40 cm, atkasus iki 1,4 m paaiškėjo, kad jo požeminė dalis dar gerokai didesnė. Riedulys „parodė“ įspūdingus parametrus: ilgoji ašis –5,8 m, trumpoji – 4,9 m, perimetras – 16 m, matomo paviršiaus plotas apie 30 m2.
Tikslesniems parametrams bei tūriui nustatyti ketinama panaudoti geofizinį prietaisą – georadarą. Pagal sudėtį tai granitas, sudarytas iš stambių feldšpato ir kvarco grūdų, pagal struktūrą – tipiškas rapakivis, atvilktas paskutinio ledyno iš Vakarų Suomijos.
Jokių skaldymo ar kitokio mechaninio poveikio požymių nepastebėta. Manoma, kad akmuo iki šiol nebuvo pastebėtas, nes tūnojo žemėje ir tik per pastaruosius kelis dešimtmečius veikiamas įšalo „išaugo“ iš žemės.
Jį surado Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Gytis Grižas, naudodamasis LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) lazerinės sistemos technologija, kai ieškojo senųjų pilkapių vietų ir netoli Kavarsko aptiko kauburį. Patikrinus paaiškėjo, kad tai iš žemės iškilęs didelio akmens paviršius.
Akmuo bus įtrauktas į LGT geotopų posistemį ir nebejotinai taps vietos įžymybe bei lankomu objektu. Esant tinkamoms aplinkybėms, riedulys gali būti paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu.
Lietuvoje yra 179 valstybės saugomi geologiniai gamtos paveldo objektai – akmenys, atodangos, įgriuvos, iš jų 71 – gamtos paminklai. Taip pat turime pat 37 geomorfologinius gamtos paveldo objektus, kuriuos sudaro daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos, gamtos paminklų tarp jų yra 28 ir 44 hidrogeologinius gamtos paveldo objektus (šaltiniai ir versmės), iš jų – 19 gamtos paminklų.
