Gaminti tik naujus skydus
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas teigė, kad praėjusią savaitę įvertinti užtvankos konstrukcijos atvyko ekspertai iš Lietuvos hidroenergetikos asociacijos.
„Ekspertai buvo nuvykę prie užtvankos ir įvertino dabartinę statinio būklę. Matavo užtvankos metalo stovį, vandens slėgį ir apkrovas. Paėmė užtvankos metalo mėginius ir patikrins. Per mėnesį pažadėjo įvertinti ir atsakyti, ką toliau reikia daryti.
Be to, buvo atvažiavę projektuotojai, kurie pateiks pasiūlymus dėl naujos užtvankos skydo. Buvo surasti šandorų brėžiniai. Pagal juos bus gaminami šandorų antras komplektas. Beje, ekspertai iškart pasakė, kad būtina gaminti naują šliuzo skydą – remontuoti sulūžusio nerekomenduoja“, – aiškino V.Jakštas ir tęsė:
„Be to, mokslininkai perskaičiuos vandens slėgį ir apkrovas į užtvankos skydus, ašis. Patikrino, ar ašis, ant kurių laikėsi skydai, atlaikė apkrovas ir ar jie nesulankstyti. Bus įvertinta ir gelžbetonio konstrukcijų būklė po avarijos.“
Atvažiuos ministras
Panevėžio mero pavaduotojas patikslino, kada turi atvažiuoti aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
„Ministras pažadėjo atvažiuoti į Panevėžį kitą antradienį, rugpjūčio 30-ąją. Nuvešime ministrą prie užtvankos, kad apžiūrėtų. Be to, aprodysime, kaip sutvarkyta marių krantinės aplinka ir, kad „Ekrano“ marių užtvankos ardyti nereikia“, – sakė vicemeras V.Jakštas.
Galbūt statys žuvitakį
Anot jo, užtvankos yra skirtingos ir griauti apleistą, bešeimininkę užtvanką yra viena, bet „Ekrano“ marių užtvanka reikalinga, nes patvankos zonoje įrengta rekreacinė zona.
„Nevėžis labai nevandeninga upė, jei nuleisime vandenį, turėsime melioracijos griovį miesto viduryje. Užtvanka miesto, aišku, turime prižiūrėti, remontuoti, neketiname prašyti visų reikalingų pinigų. Manau, kad apsilankius aplinkos apsaugos ministrui, bus galima kalbėti ir apie pinigus žuvitakiams įrengti, nors unguriai Nevėžio upėje ir neneršia“, – pasakojo vicemeras V.Jakštas ir sakė, kad apie būsimą aplinkos ministro vizitą informavo ir Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį.
„Panevėžio rajone yra ne viena užtvanka, todėl ministrui pravartu ir jas apžiūrėti bei įvertinti. Galbūt jų visų ir nereikia, gal kai kurias reikia griauti, o kitoms įrengti žuvitakius“, – teigė V.Jakštas.
Sugriežtino reikalavimus
Aplinkos ministras S.Gentvilas po užtvankos avarijos Panevėžyje aiškino, jog ministerija laikosi politikos ardyti užtvankas, tai jau daroma ir kitose Europos šalyse, tad lėšų jų remontui neskiriama.
Ministerija rudenį paskelbs užtvankų adymo programą, taip pat finansuos žuvitakių jose įrengimą, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido ir trukdo žuvų nerštui.
„Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes, kaip Aplinkos ministerija, pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui“, – sakė S.Gentvilas.
Pasak S.Gentvilo, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.
Tvenkiniai reikalingi – ardyti nevalia
„Ekrano“ marių užtvankos avarija Panevėžio mieste sukėlė ažiotažą, kokios būklės yra užtvankos, nes Lietuvoje jų tikrai nemažai. Vien Panevėžio rajone patvenktų upių, upelių priskaičiuojama bene 24 ir tiek yra tvenkinių, užtvankų.
Rajono mero P.Žagunio nuomone, kalbos apie tvarkingų užtvankų ardymą net negali būti.
„Norint griauti, reikia kažką pastatyti. Juk kaimui užtvanka ne vien tik tvenkinys – kaimo vaikai čiužinėja dirbtiniuose tvenkiniuose. Be to, tvenkinių pakrantėse sukurtos rekreacinės zonos, kuriose vyksta kaimo bendruomenių šventės. O kur dar žvejyba, maudynės. Visų pramogų net suminėti neįmanoma“, – vaizdžiai pasakojo rajono vadovas.
